Apie žyminio mokesčio skaičiavimą jau esu rašęs ir siūliau naudotis Infolex žyminio mokesčio skaičiuokle taip pasilengvinant darbą. Tačiau perspėjau, jog ja būtų naudojamasi atsargiai. Kaip ir kiekvieną nuostabų šeštadienio vakarą, skaitinėju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.. Įprastai šeštadieniais nerašau straipsnių, tačiau.. Užkliuvo šių metų liepos 1 d. LAT’o sprendimas (3K-3-315/2011), kurio vienoje iš dalių sprendžiamas klausimas dėl maksimalios žyminio mokesčio ribos indeksavimo. Civilinio proceso kodeksas nustato:

80 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis

1. Kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis), pareiškimas dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimas jau pradėtoje byloje, pareiškimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas tokio dydžio žyminiu mokesčiu:

1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų.

82 straipsnis. Žyminio mokesčio, sprendimų vykdymo išlaidų ir teismo baudų indeksavimas

1. Šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

Šio atveju svarbi yra išryškintoji normos dalis, kuri nurodo, jog bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų. Studijuodamas 3 kurse galvojau, kad tai reiškia, jog čia nustatyta maksimali žyminio mokesčio riba ir 30 000 Lt yra maksimaliai apmokestinamas turtinis reikalavimas kreipiantis į teismą. Susidūrus su praktika greitai sužinojau, jog 30 000 Lt suma irgi, pasirodo, yra indeksuojama. Nepaisant gana aiškios lingvistinės normos išraiškos, jog bendras žyminio mokesčio dydis negali būti didesnis už 30 000 Lt. Tačiau, atsiradus naujam kodeksui, neaiškiais sisteminiais teisės aiškinimo metodais ši suma pradėta indeksuoti. Tai vyko iki praeitų metų pabaigos, kai LAT’as viename iš sprendimų (3K-3-406/2010)  išaiškino:

 “Kasacinio skundo argumentai dėl žyminio mokesčio pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas (ir jo sprendimą apeliacine tvarka tikrinęs apeliacinės instancijos teismas) priteisdamas žyminį mokestį netinkamai taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 36482,39  Lt  žyminio mokesčio išlaidų. Pažymėtina, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų. Nurodyta trisdešimt tūkstančių litų suma yra ne žyminio mokesčio dydis, bet dydžio riba, todėl jai netaikoma CPK 82 straipsnio 1 dalies nuostata, kad CPK nustatytą žyminį mokestį teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą. Tai reiškia, kad trisdešimt tūkstančių litų suma neindeksuotina ir visais atvejais žyminis mokestis pagal vieną teisinį reikalavimą negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė (apeliacinės instancijos teismas paliko šį sprendimą nepakeistą) 36 482,39  Lt žyminio mokesčio išlaidų. Susidarius žyminio mokesčio permokai, ši turi būti grąžinama, bet ne priteisiama iš pralaimėjusios bylą šalies CPK 87 straipsnio nustatyta tvarka. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl dalies, kuria buvo priteista 36482,39  Lt  žyminio mokesčio, priteistiną žyminio mokesčio sumą sumažinant 6482,39  Lt, t. y. iki 30 000 Lt. Ieškovui 6482,39  Lt žyminio mokesčio permoka turi būti grąžinama iš valstybės biudžeto (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).“

Perskaitęs pirmą kartą šį sprendimą pagalvojau, kad pagaliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tinkamai išaiškino CPK 80 str 1 d. 1 p. ir CPK 82 str. 1 d. santykį, nes iki tol, indeksuojant žyminį mokestį, kuris 30 000 Lt buvo, buvo daromos teisės aiškinimo klaidos. Tačiau džiaugtis teko neilgam. Grįžtam liepos 1 d. LAT nutarties 3K-3-315/2011, kur žemesnieji teismai indeksavo maksimalų žyminį mokestį, o tai buvo vienas iš kasacijos pagrindų. Kasatorė nurodė:

“Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš kasatorės valstybei 35 960 Lt žyminio mokesčio, netinkamai taikė CPK 80, 82 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta 30 000 Lt suma yra ne žyminio mokesčio dydis, bet jo riba, todėl jai netaikoma CPK 82 straipsnio 1 dalies nuostata dėl žyminio mokesčio indeksavimo. “

Atrodo, jog kasatorė visiškai teisi ir jos argumentai atitinka  2010 m. spalio 25 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010 LAT’o pateiktus išaiškinimus? Deja – ne. Į šį kasatorės argumentą LAT’as atsako:

“Kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 82 straipsnio nuostatų taikymo bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos žyminio mokesčio indeksavimo klausimu nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti minimalus 50 Lt bei maksimalus 30 000 Lt žyminio mokesčio dydžiai turi būti indeksuojami CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-155/2011). Apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje indeksavęs iš ieškovės valstybei priteistą maksimalią žyminio mokesčio sumą, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.“

Skaitant šiuos du išaiškinimus man vienam ima juokas? O gal turėtų apimti neviltis? Tačiau dar ne viskas, nes pastarajame išaiškinime pateikiama nuorodą į balandžio mėnesio nutartį 3K-3-155/2011. JOJE TURĖTŲ BŪTI IŠAIŠKINTA KODĖL NUKRYPTA NUO PRAKTIKOS. Taigi, skaitom tą nutartį:

“Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti minimalus 50 Lt bei maksimalus 30 000 Lt žyminio mokesčio dydžiai turi būti indeksuojami CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Šioje byloje kasatorius reiškė turtinį reikalavimą dėl viešojo pirkimo sandorio, kurio vertė 9 085 829 Lt, pripažinimo negaliojančiu, su juo susijusius neturtinius reikalavimus dėl viešojo pirkimo procedūrų, taip pat turtinio pobūdžio reikalavimą dėl 83 101,64 Lt žalos atlyginimo. Dėl ieškinyje nurodytos ginčijamo sandorio vertės byloje ginčas nekilo. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad bendra pareikšto ieškinio suma yra 9 168 930,64 Lt, darytina išvada, kad paduodant šį ieškinį pirmosios instancijos teismui kasatorius turėjo sumokėti 38 460 Lt (30 000 Lt x vartojimo kainų indekso 128,2) žyminį mokestį.“

Daugiau jokių paaiškinimų. Per pusmetį LAT’o praktika pasikeičia tris kartus. Nėra paaiškinama, kodėl vyksta šie praktikos pakeitimai, kaip to reikalauja Konstitucinio Teismo suformuota doktrina dėl teismo precedento (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d.,2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Turi būti nurodoma, kodėl praktika keičiama ir jos keitimas turi atitikti Konstitucinio Teismo nurodytus kriterijus. Kaip pavyzdys praktikos keitimo yra pateiktas mano vienas įrašas Laikinosios apsaugos priemonės ir įkeisto daikto areštas. Čia LAT’as nurodo jog keičia praktiką ir paaiškina kodėl tai daro:

“Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. BUAB ,,Naujasodžių valda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2011, esanti išvada, kad CPK 558 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas įkeisto daikto areštas yra laikinoji apsaugos priemonė, patenkanti į CPK 151 straipsnio reglamentavimo sritį, neatitinka specialioje supaprastintą procedūrą reglamentuojančioje teisės normoje – CPK 558 straipsnio 1 dalyje – nustatytos procedūros paskirties. Dėl išdėstytų argumentų išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja objektyvią būtinybę pakeisti šią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką“.

Čia pateikiau pavyzdį, kaip tinkamai turi būti atliekamas praktikos pakeitimas. Nagrinėjamoje situacijoje dėl žyminio mokesčio viskas daroma tarsi “po stalu“ ir taip lieka neaišku, kuria praktika vadovautis. Naujausia (dvi paskutinės nutartys), kurioje pasakoma tik tai, kad maksimali suma turi būti indeksuojama, tačiau nepaaiškinama kodėl ir nepaneigiama praktika, kurioje nurodoma, kad neturi būti indeksuojama? Ar praeitų metų spalio 25 d. nutartis, kurioje paaiškinamas sisteminis žyminio mokesčio mokėjimą reglamentuojančių CPK normų ryšys? Gaunasi, kad vadovaujamės naujausia, nes teismai esant 30 000 Lt sumai vis tiek lieps indeksuoti ir gausi terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Jei nesusimokėsi – gražins ieškinį. Pasekmės :)

Prie situacijos keistumo prisideda ir dar vienas aspektas. 2010 m. spalio 25 d. nutartį priėmė teisėjų kolegija susidedanti iš: Algio Norkūno, Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės. 2011 m. balandžio 10 d. nutartį priėmė: Antanas Simniškis, Janina Stripeikienė ir Juozas Šerkšnas.  2011 m. liepos 1 d. nutartį priėmė: Janina Stripeikienė, Dangutė Ambrasienė ir Česlovas Jokūbauskas. Kam išrašiau pavardes? Todėl, kad J. Šerkšnas dalyvavo keičiant praktiką pirmose dvejose bylose, J. Stripeikienė visose trijose bylose, o paskutinėje ji nukreipia į antrąją nutartį (ne į pirmąją, kur pateiktas sisteminis CPK žyminio mokesčio normų išaiškinimas). Akivaizdu, kad dviems (o ypač vienai) iš trijų teisėjų turėjo būti aiškus prieštaravimai tarp šių nutarčių, tačiau nei balandžio mėnesio, nei liepos mėnesio nutartyje nėra pateikiami paaiškinimai, kodėl nukrypstama nuo 2010 m. spalio 25 d. nutarties. Mano nuomone, tai yra visiškai neprofesionalu.  Galiu ir klysti – spręsti Jums :)

P.S. Infolex žyminio mokesčio skaičiuoklę įrašo pradžioje paminėjau ne šiaip sau. Ji žyminį mokestį skaičiuoja neindeksuodama “lubų“ t.y. pasinaudoję ja ir sumokėję 30 000 Lt gausite iš teismo terminą ieškinio trūkumams pašalinti…