Teisingumo ministerija parengė CPK pakeitimų projektą, kuriuo siekiama tobulinti civilinį procesą. Tikėtina, kad šis projektas virs įstatymu, todėl galima trumpai apžvelgti esminius pakeitimus.

Vieni svarbiausių pakeitimų yra susiję su teismo vaidmeniu procese. Pakeitimais siekiama teismą pastatyti į labiau neutralią poziciją (judama liberalaus proceso link) tais atvejais, kai bylose yra viešojo intereso elementas. Iš kodekso šalinamos nuostatos, kurios leidžia išeiti už apeliacinio ir kasacinio skundo ribų esant viešajam interesui. Panaikinta teismo teisė savo iniciatyva reikalauti pateikti nuostolių atlyginimo užtiktinimą. Taip pat panaikinama galimybė savo iniciatyva pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita. Pašalinama teismo teisė rinkti įrodymus savo iniciatyvą, kai to reikalauja viešasis interesas.

Šiems pakeitimams atverti modifikuojamas CPK 49 straipsnis, kuris nustato teisę prokurorui įstotį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Taip pat teismui suteikiama teisė atidėti bylos nagrinėjimą ir nustatyti terminą prokuratūrai įstotį į procesą, tais atvejais, kai teismas mano, jog byloje reikia ginti viešąjį interesą. Akivaizdu, kad šiais pakeitimais siekiama viešojo intereso gynimą perkelti specialiai tam kompetenciją turinčiam subjektui, o teismas turėtų būti tik bešališkas arbitras ir kartu nebūti savotiškai viena iš ginčo šalių.

Kita grupė pakeitimų yra susijusi su atstovavimo civiliniame proces institutu. Keičiamas CPK 56 str. 3 d. taip, kad joje numatoma, kad kiti asmenys, be advokato, advokato padėjėjo ar juridinio asmens atstovo negali savarankiškai atsotvauti procese. Tai yra perteklinis pakeitimas, kurio nebuvo būtina daryti, nes tokią išvadą nesunkiai galima prieiti aiškinant kodeksą. Dabar tiesiog ekslicitiškai įtvirtinamas draudimas, kuris turi būti aiškus trečio kurso teisės studentui.

Atitinkamai keičiamas CPK 88 str. 3 d., joje nustatoma, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tik advokatams ir jų padėjėjams. Taip pat perteklinis pakeitimas. Šio klausimu LAT’as pasisakęs jau ne vieną kartą, pvz. bylose, kur asociacijos astovauja savo narius. Manau, šie pakeitimai daromi todėl, kad žemesnės instancijos teismai taikydami šias normas vis dar daro klaidų, todėl dabar viskas bus parašyta juoda ant balto.

Svarbus pakeitimai daromi ir teismo sprendimo už akių instituto taikymo klausimu. Paskutiniais CPK pakeitimais sprendimo už akių priėmimas buvo stipriai apribotas, t.y. jį dabar galima priimti tik tuo atveju, kai ieškovas pareiškia ieškinį, o atsakovas nepateikia atsiliepimo. Visais kitais atvejais teismo sprendimo už akių priėmimas tapo neįmanomu. Šios klaidos turėtų būti ištaisytos. Taip pat siekiama įgyvendinti V. Nekrošiaus vadiniamąjį tikrąjį sprendimą už akių, nes CPK 285 str. 2 d. nurodoma, kad teismas formaliai vertina tik aktyviosios šalies įrodymus. Kiek žinau, V. Nekrošius yra teisingumo ministerijoje įkurtos darbo grupės, kurį prižiūri CPK narys, todėl pagrįstai spėju, kad čia jo iniciatyva.

Apribojama galimybė išduoti teismo įsakymą vartojimo kredito atvejui, taip pat, kai palūkanos viršija mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą palūkanų normą, arba baudos, delspinigiai yra aiškiai per dideli.

Projekte yra ir daugiau pakeitimų, plačiau su jais galite susipažinti čia: projekto aiškinamasis raštas, projekto lyginamasis variantas.