Sužinojus rinkimų rezultatus, o kartu ir pačių rinkimų dieną, viešojoje erdvėje pasirodė nemažai informacijos, kurioje skelbiama apie įvairiais būdais padarytus rinkimų tvarkos pažeidimus. Šių išviešintų pažeidimų kiekį vertinčiau kaip bene didžiausią vykusių rinkimų ypatumą. Ne vienos politinės partijos (dažniausiai pralaimėjusios) atstovai, o taip pat autoritetingi visuomenės atstovai yra iškėlę idėją pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais ir rengti pakartotinius rinkimus. Šį klausimą žada svarstyti ir Vyriausioji rinkimų komisija. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, koks yra teisinis reguliavimas, suteikiantis galimybę skelbti pakartotinius rinkimus. Seimo rinkimų įstatymas nustato:
“91 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
1. Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio įstatymo 5 (prim) straipsnio 1 dalies ar kiti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rinkimų rezultatų:
1) vienmandatėje rinkimų apygardoje – kandidato, kuriam tenka mandatas, arba kandidatų, dalyvaujančių pakartotiniame balsavime;
2) daugiamandatėje rinkimų apygardoje – kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
2. Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.
92 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1. Pakartotiniai rinkimai vyksta rinkimų apygardose, kuriose rinkimai neįvyko ar pripažinti negaliojančiais.
2. Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų – ne vėliau kaip po metų.
3. Konkrečią pakartotinių rinkimų, pakartotinio balsavimo į Seimą tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pakartotiniai rinkimai, pakartotinis balsavimas rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama pakartotinių rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi tie šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys piliečiai, kuriems pakartotinių rinkimų dieną sukaks ne mažiau kaip 18 metų, o iš sąrašo išbraukiami tik rinkimų teisę praradę asmenys. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus tą atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) nerengiamas.
4. Pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina pakartotinių rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai.
51 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis
1. Prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo Seimo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.
2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos ar kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) bei ženkliukų, skirtų politinei partijai ar kandidatui arba asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.
3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia interneto tinklalapyje kartu su kandidato, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.“
Trumpai apibendrinant šį teisinį reguliavimą galima pasakyti, kad rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais galima tik tuo atveju, kai rinkimų tvarkos pažeidimai turi esminės įtakos gautiems rezultatams ir gautais esamais rezultatais negalima nustatyti realių, gautų rinkimų rezultatų t.y. negalima tiksliai identifikuoti rinkėjų valios. Įstatymų leidėjas suteikia tokią galimybę tuo atveju, kai daugiamantadėje rinkimų apygardoje, dėl rinkimų pažeidimų, kažkuriam iš sąrašų atitenka daugiau negu vienas mandatas. Reiškia, norint pripažinti negaliojančiais daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus, reikia paskaičiuoti, kad kiek rinkėjų balsų šiuose rinkimuose reikėjo, kad gauti vieną mandatą. Pagal VRK pateikiamus duomenis vieno mandato gavimo balsų kvota – 16 236 rinkėjų balsai. Tai reiškia, kad, norint pripažinti šiuos rinkimus negaliojančiais daugiamandatėje rinkimų apygardoje, reikia nustatyti, jog rinkimų tvarkos pažeidimai reiškia apie 30 000 rinkėjų ne tinkamai išreikštą valią. Tiek 16 tiek 30 tūkstančių yra labai dideli skaičiai (apie 2,5-3 proc. visų rinkėjų balsų) ir aš nežinau, kokie duomenys dėl rinkimų pažeidimų yra pasiekę teisėsaugos institucijas ir VRK, tačiau abejoju, kad rinkimų pažeidimai sudarė tokias balsų sumas.
Su vienmandatėmis apygardomis yra paprasčiau, jų pakartotinių rinkimų rengimo galimybės irgi gerokai paprastesnės, todėl jų šiame komentare plačiau neaptarinėsiu. Praktikoje turėjome ne vieną situaciją, kai vienmandatėse rengiami pakartotiniai rinkimai. Su daugiamandate yra sunkiau, nes užtruktų jų organizavimas ir šiek tiek trukdo Konstitucija, nes tai reikštų, kad per daugiamantę išrinkti Seimo nariai turėtų atitinkamai trumpesnę kadenciją, nes Konstitucijoje yra fiksuota Seimo rinkimų data. Todėl, manau, kad rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pripažinimas negaliojančiais -, švelniai tariant, nerealus.
Kitas dalykas, kad spręsdami klausimą dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais ir (ar) galimo Darbo partijos pašalinimo iš pakartotinių rinkimų klausimą, turime turėti omenyje, kad penktadalį rinkėjų balsų t.y. kas penktas rinkimuose dalyvavęs asmuo balsavo už šią partiją. Net ir nepašalinę iš pakartotinių rinkimų Darbo partiją,visas kilęs skandalas dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, mano nuomone, stipriai koreguotų rinkėjų valią, todėl į pakartotiniai rinkimai turėtų būti kaip kraštutinė priemonė, jeigu yra tiek faktinės medžiagos, pagrindžiančios, jog dėl rinkimų tvarkos pažeidimų apie 3 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų yra su rinkėjų valios trūkumais.
Nepamiršti reikia ir tai, kad kovoti su konkrečiais individais, kurie pažeidė rinkimų tvarką, turime ir specialias baudžiamojo kodekso normas, kurios nustato baudžiamąją atsakomybę, pvz:
“172 straipsnis. Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise
Tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
Todėl tie konkretus pažeidėjai turi galimybę atsisėsti pasėdėti ir pagalvoti, ar buvo verta taip elgtis.. Ar tai įvyks, priklausys nuo teisėsaugos institucijų darbo.
Tikiuosi, kad šis mano įrašas nepasirodys, kaip ginantis Darbo partiją, čia tiesiog svarstau esamas opcijas, kurias suteikia Seimo rinkimų teisinis reguliavimas. Pats nebalsavau už Darbo partiją ir niekada už ją nebalsuočiau, kaip ir jokią kitą kairiąją (arba/ir populistinę) partiją. Būtent tokius rinkimų rezultatus numačiau maždaug prieš 1-2 metus, nes nuspėti, jog rinkimus laimės DP, Socialdemokratų bei Tvarkos ir Teisingumo kokteilis nereikia ypatingų politologinių/sociologinių žinių. Man asmeniškai net gi labai smalsu, kaip šios partijos valdys ir bandys įgyvendinti savo fantazijas su minimaliais atlyginimais, mokesčiu politika, energetika ir teisingumo sistema… Manau, kad pakartotiniai rinkimai atneštų daugiau žalos, negu naudos. Jeigu rinkėjai vėl lipa ant to paties populizmo grėblio – tai yra jų valia, su kuria aš esu pasiruošęs susitaikyti. Toliau belieka tik stebėti, nes tai kaip traukinių susidūrimas kaktomuša – vaizdas žiaurus, bet niekaip negaliu atitraukti akių..
PASTABA. Atsirado asmenų, kurie pataisė mano matematiką dėl liekanų. Mano Google+ profilyje Baltas Vaiduoklis rašo, kad: “tam, kad pasikeistų du mandatai partijoms yra 9758 balsai. Čia tiesiog minimalūs skirtumai suskaičiuoti.“
Jeigu tai laikysime dviejų mandatų pasikeitimo galimu minimumu, tai yra vis tiek labai nemažas skaičius balsų.
Tomo Chochrin tinklaraštis 