Žyma: Nacionalinė teismų administracija

Mano interviu su E. Kūriu žurnalui “Teismai.lt“

Jeigu kas dar nežinojote, tai Nacionalinė Teismų Administracija keletą metų leidžia žurnalą Teismai.lt, kuris skirtas visuomenės supažindinimui su teismų sistemos darbu. Nuo šio numerio ir aš prisijungiau prie žurnalo autorių. Ketinu kiekviename numeryje pateikti po interviu. Pirmajam darbui neatsitiktinai pasirinkau prof. E. Kūrį, nes jo pavyzdys man dar mokyklos laikais padarė didelę įtaką pasirenkant teisės studijas.

Interviu kalbamės apie jo darbą Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Virselis 2

Patį žurnalą PDF formatu galite parsisiųsti ČIA , o ISSUU versiją visokioms planšetėms ČIA.

Kadangi žurnalo redaktoriai nepanaudojo viso interviu, tai nepanaudotus klausimus-atsakymus pateikiu savo tinklaraščio skaitytojams, kaip papildomą turinį:

Jūsų požiūris į Konvenciją kaip teisės šaltinį ir vertybę prieš darbą EŽTT ir dirbant jame, t. y. jau porą metų aiškinant Konvenciją?

Tas požiūris nepasikeitė. Konvencija – svarbus teisės šaltinis, taip pat ir nacionalinės. Lietuvos Konstitucinis Teismas dar prieš pusantro dešimtmečio yra pasisakęs, kad Konvencija yra svarbus ir Lietuvos konstitucinės teisės aiškinimo šaltinis. Pabrėšiu: ne pačios konstitucinės teisės, o jos aiškinimo. Taigi kiek tai įmanoma, reikia siekti, kad mūsų Konstitucijos aiškinimas atitiktų Konvencijos teisę. Jei Konstitucija vis dėlto tam tikrus santykius reguliuoja kitaip, gali (o kai kada ir turi) būti koreguojamas jos tekstas. Bet svarbu, kad ir EŽTT gerbtų valstybių narių konstitucinius ypatumus ir tradicijas. Deja, pasitaiko, kad į tuos dalykus atsižvelgiama nepakankami.

JAV Aukščiausias Teismas neseniai pripažino kai kuriose valstijose buvusį draudimą sudaryti vienalytes santuokas antikonstituciniu. Lietuvos Konstitucija šiuo klausimu pažodžiui nustato, kad santuoka sudaro tarp vyro ir moters. Ar tai, kad Seimas daugelį metų neužpildo partnerystės teisės spragos, ateityje gali būti EŽTT pripažinta pažeidžiančia Konvenciją?

Konstitucija neužkerta kelio įstatymų leidėjui reglamentuoti vienalyčių asmenų partnerystę – ne santuoką. Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo buvo paskelbtas ir EŽTT sprendimas byloje Oliari ir kiti prieš Italiją. Neturiu galimybės jį čia plačiau komentuoti, bet besidomintiems galiu patarti atkreipti dėmesį į skirtumą tarp daugumos pozicijos ir trijų teisėjų atskirosios nuomonės. Manau, svarstant hipotetinės bylos prieš Lietuvą perpektyvą, tas skirtumas labai reikšmingas. Bet tokios bylos prieš Lietuvą EŽTT dar nėra. Neteko girdėti, kad ir Lietuvos teismams būtų tekę nagrinėti tokį ginčą. Galiu tik spėlioti, kodėl.

Neseniai Seimas dekriminalizavo įžeidimą, bet BK paliko šmeižtą kaip nusikalstamos veikos sudėtį. Kaip tai vertinate?

Siūlymams dekriminalizuoti šmeižtą (kitaip nei įžeidimą) kelią užkerta Konstitucija, kur ši veika tiesiogiai įvardyta kaip nusikalstama. Taškas, nėra daugiau ką sakyti. Bet yra bendresnė defamacijos dekriminalizavimo tendencija. Kritišką požiūrį į ją neseniai išdėsčiau atskirojoje nuomonėje byloje Özçelebi prieš Turkiją, jį palaikė dar du teisėjai. (Kai atsakinėju į jūsų klausimą, tas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, bet jau paskelbtas.)

Sprendžiau pretendentų į teisėjus egzamino užduotis – patiko

Prieš keletą dienų gavau laišką iš Nacionalinės teismų administracijos, kuris labai maloniai nustebino. Pasirodo yra priimtas sprendimas viešinti praėjusių egzaminų į teisėjus užduotis – mane tai nustebino. Tokio sprendimo logika:

„Tinkamai pasiruošti egzaminui pagal galiojančią programą iš tiesų sudėtinga, todėl, norėdami kažkaip palengvinti šią naštą, po kiekvieno egzamino pradėjome skelbti testo klausimus ir užduotis. Tikėtina, kad didesnis išlaikiusiųjų skaičius ir yra dėl to, kad pretendentai, matydami tuos pavyzdžius, turėjo galimybę geriau suprasti jiems keliamus reikalavimus. Kai kurie pretendentai egzaminą laikė ne pirmą kartą, turėdami tam tikros patirties, o tai irgi padeda“, – po egzamino rezultatų paskelbimo komisijos vardu kalbėjo Pretendentų į  teisėjus egzamino pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiukas.

Labai protingas sprendimas. Aš manau, kad sudėtingiausias dalykas pretendentų į teisėjus egzamine yra egzamino programos platumas. Būtent iš to, kad nėra specializavimo kaip kad teisėjai yra suskirstyti teismuose į civilistus ir baudžiauninkus (plius administracinių nusižengimų), sudaro, atrodytų, sunkiai pakeliamą pasiruošimą. Akivaizdu, kad iš pretendento į teisėjus siekiama universalių teisės žinių. Tačiau pasprendus kelis užduočių variantus, egzaminas toli gražu neatrodo toks grėsmingas. Realiai, testiniai klausimai nėra per daug sudėtingi, tiesiog reikalauja tikslumo. Kai kuriuose taškai tiesiog dalinami veltui: “Pagal Lietuvos respublikos Konstituciją teisingumą Lietuvoje vykdo?“. Pats asmeniškai su civilinės teisės, proceso ir konstitucinės teisės klausimais visuose testuose susitvarkiau be jokių problemų. Akivaizdu, kai neturi nieko bendro nei su baudžiamąja, nei su jos procesu – ten pasipila klaidų.

Persprendus uždavinius nors kiek mąstančiam žmogui nesunku pastebėti panašumus tarp klausimų. Na pavyzdžiui iš civilinio proceso nuolat pastebimi klausimai susiję su bylos teismingumu, žyminio mokesčio paskaičiavimu ir pan. Prisilietus prie šių užduočių, gali orientuotis į ką reikia labai atkreipti dėmesį, kokias savo žinių spragas užpildyti.

Egzaminas – tikrai įveikiamas. Testai ir uždaviniai tikrai smagūs, manau, protinga  juos būtų duoti perspręsti ir teisę studijuojantiems studentams.

NORITE PASITIKRINTI ŽINIAS – SPAUSKITE ČIA (užduočių pavyzdžiai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskelbia atskirųjų nuomonių

Jau esu rašęs ir piktinęsis Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo sprendimų paieška. Taip jau sutapo, kad po mano to komentaro bent jau nutarčių įdėjimo į sistemą problema išnyko. Žinau, kad šis tinklaraštis yra skaitomas tiek pačiame teisme, tiek Nacionalinėje teismų administracijoje. Todėl leisiu sau vėl viešai pasiskųsti.

Civilinio proceso kodeksas:

63 straipsnis. Tvarka, kuria teismas sprendžia klausimus

2. Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu atskirąją nuomonę.

Problema – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paieškos sistemose neįmanoma rasti atskirųjų nuomonių. Jos yra tiesiog nepridedamos. Negaliu paaiškinti kodėl, galbūt jos tiesiog laikomos nepakankamais svarbiomis, kad vargintis su jomis pažindinti visuomenę? Per nepilną metų laikotarpį, mano žiniomis, civilinių bylų skyriuje buvo priimtos trys atskirosios nuomonės:

1) 2011 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko ir Sigito Gurevičiaus dėl laidavimo akcesoriškumo. Šią atskirąją nuomonę galima rasti pasistengus t.y. ieškant senojoje LAT’o paieškos sistemoje (nuo 1995 m.) pagal nutarties priėmimo datą;

2) 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimo civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 Česlovo Jokūbausko atskiroji nuomonė vėl dėl laidavimo, kuria jis kartoja savo argumentus dėl laidavimo akcesoriškumo. Šios atskirosios nuomonės nerasite nei LAT’o, nei LITEKO paeiškos sistemose, ji prieinama tik INFOLEXE;

3) 2012 kovo 5 d. Egidijus Baranauskas pareiškė atskirąją nuomonę dėl priverstinės hipotekos civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012. Man rašant šį įrašą (2012 kovo 8 d. 11-12 val.) šios atskirosios nuomonės negalima gauti nė vienoje paieškos sistemoje (net INFOLEX). Tai yra visiškas absurdas. Sėdi tris dienas ir nežinai teisinių argumentų, kuriais vienas teisėjas nesutiko su priimta nutartimi.

Kaip matome, LAT’o teisėjai vis dažniau skelbia atskirąsias nuomones. Būtų smagu kartas nuo karto galėti jas perskaityti. Dar smagiau būtų, jeigu jas būtų įmanoma rasti ten, kur jų vieta t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo puslapyje. Atrodo, prašau ne tiek daug.. Tiesiog noriu patogios smulkmenos..

Padėka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir Nacionalinei teismų administracijai

Neseniai buvau parašęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų paieška – bevertė. Ko gero, tai tėra sutapimas, bet pastarąsias kelias savaites, kaip tik po minėto įrašo,  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo svetainėje naujausios civilinių bylų skyriaus nutartys atsiranda laiku – tik iškeptos. Džiaugiuosi dėl to. Taip pat buvau gavęs paaiškinimą, kad: “ne LAT’as kaltas, o NTA, kuri taip sucentralizavo LITEKo serverį, kad teismai, kurių svetainės turėjo sąsajas su LITEKO (šių sąsajų dėka sprendimai pasirodydavo teismų tinklapiuose), liko “vegetuojantys““. Nežinau, kam už šią pažangą dėkoti: LAT’ui ar NTA, todėl, ačiū abiems :)

Infolex žyminio mokesčio skaičiuokė visada buvo nemokama

Šiandien gavau e-laišką iš Nacionalinės teismų administracijos, kuriame pranešama “naujiena“, jog “Nuo šiol interneto svetainėje www.teismai.lt, skyriuje Visuomenei skelbiama žyminio mokesčio skaičiuoklė“.  Čia lyg ir bandoma parodyti, kad nuo dabar atsirado galimybė be vargo pasiskaičiuoti žyminį mokestį. Tačiau ši informacija ne visiškai atitinką tikrovę, nes INFOLEX’o žyminio mokesčio skaičiuoklė visada buvo nemokama. Dabar tiesiog atsirado nuorodą į ją tinklalapyje teismai.lt kurią paspaudus atsidursi INFOLEX’e. Bet kokiu atveju, tai puikus įrankis darbą palengvinantis įrankis, nes, mano pastebėjimais, toli gražu ne kiekvienas teisininkas, o ypač pradedantis, sugeba taisyklingai pasiskaičiuoti žyminį mokestį savarankiškai.

Tačiau iš savo praktikos galiu pastebėti, kad negalima visiškai aklai pasitikėti šia skaičiuokle, nes joje ne visada laiku atnaujinamas vartotojų kainų indeksas, o sąlygos sumokėto žyminio mokesčio nepriemoką arba permoką. Nepriemokos atveju teisėjas skirs terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismų naujienlaiškis

Vakar iš Nacionalinės teismų administracijos gavau elektroninį laišką, kurį, manau, derėtų pacituoti:

“Šią savaitę pasirodė pirmasis teismų sistemos naujienlaiškis „Teismai.lt“ skirtas teisėjams, teismų darbuotojams ir visiems besidomintiems teismų sistema ir jos naujovėmis.

Kiekviename „Teismai.lt“ leidinio numeryje skaitytojai ras įdomios informacijos, susijusios su teismų darbu, teisės aktų pasikeitimais, teismų sistemos naujovėmis. Čia bus pristatomi teismuose vykę ar planuojami renginiai, skelbiamos teisinės praktikos apžvalgos, spausdinami komentarai ir nuomonės visuomenei rūpimais klausimais.

„Nuolat kalbame apie tai, kad žmonėms trūksta informacijos iš teismų, tačiau susižinojimo trūksta ir tarp pačių teisėjų, teismų darbuotojų. Šiuo leidiniu norime paskatinti teismus skelbti informaciją apie jų veiklą, viešai kelti diskusijas probleminiais klausimais, dalintis nuomonėmis ir komentarais. Kadangi leidinys prieinamas ir plačiajai visuomenei, jo pagalba stengsimės vykdyti ir šviečiamąją veiklą – pristatysime teismų savivaldos institucijų ir įvairių komisijų veiklą, pačią teisėjo profesiją, rašysime kitomis visuomenei aktualiomis temomis,“ – teigia Nacionalinės teismų administracijos direktorius Kęstutis Vaškevičius.

Jau pirmajame numeryje skaitytojams pateikiamas interviu su naujuoju Apeliacinio teismo pirmininku Egidijumi Žironu ir žiniasklaidos teisės žinove advokate Liudvika Meškauskaite, pristatomos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų aktualijos, apžvelgiamos teismų sistemos kaimyninėse valstybėse, startuoja rubrika „Iš teismų istorijos“, pateikiama informacija apie kvalifikacijos tobulinimo galimybes ir naujai paskirtus teisėjus.

Naujienlaiškį leidžia Nacionalinė teismų administracija, bendradarbiaudama su teismais. Leidinys bus platinamas kas ketvirtį, o esant poreikiui ir dažniau. „Teismai.lt“ galima rasti Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje www.teismai.lt arba parsisiųsti čia.“

Apie šį projektą iki gauto laiško nieko nebuvau girdėjęs, todėl esu maloniai nustebintas. Pagaliau ir pati teismų sistema imasi aktyvesnio vaidmens siekdama glaudesnės sąsajos su visuomene. Tai yra neabejotinai sveikintinas žingsnis. Todėl kviečiu visus suteikti šansą ir paskaityti. Jį galima parsisiųsti/pažiūrėti čia. Rytoj, važiuodamas, žadu būtinai perskaityti. Naujienlaiškis gana trumpas, tik 14 puslapių, todėl niekas nepervargs :)

Bandom!

Šaltinis.: NACIONALINĖ TEISMŲ ADMINISTRACIJA

%d bloggers like this: