Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskelbia atskirųjų nuomonių

Jau esu rašęs ir piktinęsis Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo sprendimų paieška. Taip jau sutapo, kad po mano to komentaro bent jau nutarčių įdėjimo į sistemą problema išnyko. Žinau, kad šis tinklaraštis yra skaitomas tiek pačiame teisme, tiek Nacionalinėje teismų administracijoje. Todėl leisiu sau vėl viešai pasiskųsti.

Civilinio proceso kodeksas:

63 straipsnis. Tvarka, kuria teismas sprendžia klausimus

2. Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu atskirąją nuomonę.

Problema – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paieškos sistemose neįmanoma rasti atskirųjų nuomonių. Jos yra tiesiog nepridedamos. Negaliu paaiškinti kodėl, galbūt jos tiesiog laikomos nepakankamais svarbiomis, kad vargintis su jomis pažindinti visuomenę? Per nepilną metų laikotarpį, mano žiniomis, civilinių bylų skyriuje buvo priimtos trys atskirosios nuomonės:

1) 2011 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko ir Sigito Gurevičiaus dėl laidavimo akcesoriškumo. Šią atskirąją nuomonę galima rasti pasistengus t.y. ieškant senojoje LAT’o paieškos sistemoje (nuo 1995 m.) pagal nutarties priėmimo datą;

2) 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimo civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 Česlovo Jokūbausko atskiroji nuomonė vėl dėl laidavimo, kuria jis kartoja savo argumentus dėl laidavimo akcesoriškumo. Šios atskirosios nuomonės nerasite nei LAT’o, nei LITEKO paeiškos sistemose, ji prieinama tik INFOLEXE;

3) 2012 kovo 5 d. Egidijus Baranauskas pareiškė atskirąją nuomonę dėl priverstinės hipotekos civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012. Man rašant šį įrašą (2012 kovo 8 d. 11-12 val.) šios atskirosios nuomonės negalima gauti nė vienoje paieškos sistemoje (net INFOLEX). Tai yra visiškas absurdas. Sėdi tris dienas ir nežinai teisinių argumentų, kuriais vienas teisėjas nesutiko su priimta nutartimi.

Kaip matome, LAT’o teisėjai vis dažniau skelbia atskirąsias nuomones. Būtų smagu kartas nuo karto galėti jas perskaityti. Dar smagiau būtų, jeigu jas būtų įmanoma rasti ten, kur jų vieta t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo puslapyje. Atrodo, prašau ne tiek daug.. Tiesiog noriu patogios smulkmenos..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų specializacijos

Šiandien naršydamas internete visiškai atsitiktinai radau “Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taisykles“ (toliau tekste – taisyklės). Įdomus dokumentas, patvirtintas LAT’o pirmininko G. Kryževičiaus įsakymu, įgyvendinantis teisėjų tarybos nutarimą “Dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo patvirtinimo“. Šių teisės aktų pavadinimai nurodo jų tikslus t.y. bylų skirstymas teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymas. Šiame įraše trumpai apžvelgsiu, kaip skirstomos civilinės bylos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o tai yra svarbus indikatorius, kuris leidžia numatyti, kurie teisėjai nagrinės tam tikras bylas.

Pirmiausia šių taisyklių trečias punktas nustato, kad “byloms nagrinėti teisėjų kolegijos sudaromos ir pranešėjas skiriamas naudojantis teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų skirstymo moduliu (toliau – Modulis), automatizuotu atrankos būdu. Nesinaudoti automatizuotu atrankos būdu galima esant Modulio gedimams, tvarkymo darbams ir kai dėl techninio pobūdžio priežasčių neįmanoma pasinaudoti Modulio funkcijomis, taip pat atskirais šiose Taisyklėse nustatytais atvejais.“ Taip šiame punkte parodoma, kad bendroji bylų skirstymo taisyklė – automatizuotas skirstymas LITEKO moduliu. Ši sistema pradėta naudoti prieš keletą metų, siekiant įgyvendinti skaidrų ir nešališką bylų skirstymo procesą t.y. norint apsisaugoti nuo “teismų  ir bylų skyrių pirmininkų  savivalės“.  Kaip matome, kad bendrojoje taisyklėje numatyta išimtis nurodanti, kad automatizuotas būdas gali būti nenaudojamas atskirais šiose taisyklėse numatytais pagrindais. Šie pagrindai nurodyti taisyklių 6 punkte, kuris nustato:

“Teismo skyriaus pirmininkas ar Teismo pirmininkas teisėjų atrankos kolegijos siūlymu ar savo iniciatyva gali nesilaikyti eiliškumo kriterijaus esant bent vienai iš šių sąlygų:

1.1.         vienarūšes bylas (esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai) yra tikslinga skirti nagrinėti vienu metu ir (ar) tam tikriems teismo teisėjams;

1.2.        skiriant bylą atsižvelgiama į teisėjų specializaciją;

1.3.        įstatymai nustato sutrumpintus atitinkamų bylų išnagrinėjimo terminus;

1.4.        kitais atvejais, kai Teismo skyriaus pirmininkas ar Teismo pirmininkas motyvuotai pripažįsta tai būtina.“

Matome, kad viena iš išimčių yra, kad bylą galima paskirti tam tikriems teisėjams pagal jų specializaciją. Pastaruosius keletą metų didelę savo laiko dalį skiriu LAT’o praktikos analizei (tą turbūt galima pastebėti skaitant mano įrašus..). Nuo 2o11 metų liepos pastebėjau tam tikrą tendenciją, kad konkretūs teisėjai nagrinėja tam tikros specifikos bylas. Dabar pasidarė aišku, kodėl taip yra. Įgyvendinant minėtą teisėjų tarybos nutarimą, teisėjai LAT’e buvo suspecializuoti. Tai galima pamatyti taisylių pirmame ir antrame prieduose. Antras priedas pateikia civilinių bylų teisėjų specializaciją, kuriuo sukurta viešųjų pirkimų specializacija ir jai priskirti šie teisėjai: Egidijus Baranauskas, Gražina Davidonienė, Virgilijus Grabinskas, Birutė Janavičiūtė, Egidijus Laužikas, Sigita Rudėnaitė. Trečias taisyklių priedas nurodo GALIMĄ teisėjų specializaciją:

  1. Bendroji prievolių teisė – Dangutė Ambrasienė, Egidijus Baranauskas, Janina Stripeikienė.
  2. Bendroji sutarčių teisė ir sutarčių rūšys – Dangutė Ambrasienė, Egidijus Baranauskas, Virgilijus Grabinskas, Janina Januškienė, Česlovas Jokūbauskas, Sigita Rudėnaitė, Janina Stripeikienė, Juozas Šerkšnas.
  3. Civilinė atsakomybė – Dangutė Ambrasienė, Janina Januškienė, Algis Norkūnas, Vincas Verseckas.
  4. Civilinio proceso teisė – Gražina Davidonienė, Birutė Janavičiūtė, Egidijus Laužikas, Zigmas Levickis, Algis Norkūnas, Antanas Simniškis, Juozas Šerkšnas.
  5. Daiktinė teisė – Egidijus Baranauskas, Birutė Janavičiūtė, Zigmas Levickis, Janina Stripeikienė, Pranas Žeimys.
  6. Darbo teisė – Virgilijus Grabinskas, Zigmas Levickis, Antanas Simniškis.
  7. Draudimo teisė – Egidijus Baranauskas, Sigitas Gurevičius, Algis Norkūnas.
  8. Įmonių teisė – Sigitas Gurevičius, Vincas Verseckas.
  9. Juridinių asmenų nemokumo teisė (restruktūrizavimas, bankrotas) – Česlovas Jokūbauskas, Janina Stripeikienė, Vincas Verseckas.
  10. Konkurencijos teisė – Janina Januškienė, Gintaras Kryževičius, Janina Stripeikienė.
  11. Intelektinės nuosavybės teisė – Virgilijus Grabinskas, Sigita Rudėnaitė.
  12. Paveldėjimo teisė – Gražina Davidonienė, Birutė Janavičiūtė, Česlovas Jokūbauskas, Pranas Žeimys.
  13. Šeimos teisė – Janina Januškienė, Janina Stripeikienė.
  14. Tarptautinė ir Europos Sąjungos privatinė teisė – Gintaras Kryževičius, Egidijus Laužikas.
  15. Vartotojų teisė – Sigitas Gurevičius, Sigita Rudėnaitė.
  16. Vežimas ir ekspedicija– Dangutė Ambrasienė, Egidijus Baranauskas.
  17. Viešųjų pirkimų teisė – Česlovas Jokūbauskas, Gintaras Kryževičius, Janina Stripeikienė.

Kyla klausimas, koks yra šių priedų santykis? Taisyklių 11 punktas nurodo, kad “skiriant bylą ir sudarant teisėjų kolegiją atsižvelgiama į teisėjų specializaciją, nustatytą šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose“. Tai reiškia, kad pagal minėtą antrą priedą, t.y. viešųjų pirkimų teisės specializaciją, skiriami teisėjai vadovaujantis taisyklių 6 punkto 1.2. papunkčiu “skiriant bylą atsižvelgiama į teisėjų specializaciją“. Taisyklių 12 punktas nurodo, kad “skiriant bylą gali būti atsižvelgiama į teisėjų specializaciją, nurodytą šių Taisyklių 3 priede, kai Teismo skyriaus pirmininkas ar Teismo pirmininkas teisėjų atrankos kolegijos siūlymu ar savo iniciatyva motyvuotai pripažįsta tai būtina. Atsižvelgiant į šiame priede nurodytą specializaciją gali būti skiriamas teisėjas pranešėjas ir (arba) kolegijos teisėjai.“, t.y. šiuo atveju skiriama pagal 6 punkto 1.4. papunktį. Specializacija šių taisyklių prasme reiškia  konkrečiame skyriuje dirbančio teisėjo dažniausiai nagrinėjamų bylų kryptis, grindžiama materialinių teisinių santykių specifika ir (ar) procesiniais ypatumais.

Nagrinėdamas nutartis pastebėjau, kad bylų skirstymas pagal antrą priedą t.y. pagal viešųjų pirkimų specializaciją naudojamas iš esmės visose viešųjų pirkimų bylose. Visada matomos tos pačios šešios pavardės. Dėl trečio priedo – sunku spręsti. Pagal teisinį reglamentavimą, t.y. motyvuoto pripažinimo būtinumą, sprendžiu, kad 3 priedas naudojamas rečiau. Iš taisyklių nėra aišku, kokia turi būti ta motyvuoto pripažinimo forma.

Gali kilti klausimas, kokia šio teisėjų specializacivimo prasmė? Atsakymas – viešoji kasacijos funkcija t.y. vienodas teisės taikymas ir aiškinimas. Man net nebūnant viešųjų pirkimų specialistų yra gana akivaizdu, kad su viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu yra daug problemų. Apskritai manau, kad specializavimas LAT’e – teigiamas poslinkis. Atrodytų idealu, jeigu tam tikrus materialinės teisės klausimus spręstų ir aiškintų geriausi tos srities specialistai. Tačiau praktikoje nėra idealu. Pateiksiu vieną asmenine patirtimi paremtą pavyzdį. Mano subjektyvia nuomone, teisėjas Egidijus Baranauskas yra vienas geriausių prievolių (kartu ir sutarčių teisės) specialistų Lietuvoje. Dabar jis užstrigęs viešųjų pirkimų bylose..

Padėka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir Nacionalinei teismų administracijai

Neseniai buvau parašęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų paieška – bevertė. Ko gero, tai tėra sutapimas, bet pastarąsias kelias savaites, kaip tik po minėto įrašo,  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo svetainėje naujausios civilinių bylų skyriaus nutartys atsiranda laiku – tik iškeptos. Džiaugiuosi dėl to. Taip pat buvau gavęs paaiškinimą, kad: “ne LAT’as kaltas, o NTA, kuri taip sucentralizavo LITEKo serverį, kad teismai, kurių svetainės turėjo sąsajas su LITEKO (šių sąsajų dėka sprendimai pasirodydavo teismų tinklapiuose), liko “vegetuojantys““. Nežinau, kam už šią pažangą dėkoti: LAT’ui ar NTA, todėl, ačiū abiems :)