Labai tikėtina, kad po kelių mėnesių JAV aukščiausiasis teismas pripažins homoseksualių santuokų draudimą antikonstituciniu

Praėjusį penktadienį JAV aukščiausiasis federalinis teismas priėmė peticijas iš keturių valstijų, kuriose draudžiama vienalytė santuoka. Iki šio laiko teismas šalinosi homoseksualių santuokų konstitucingumo klausimo sprendimo, tačiau dabar nebebuvo kur dėtis.

Tam, kad suprastume, kodėl šis klausimas bus sprendžiamas, reikia žinoti kaip veikia JAV federalinių teismų sistema. Federalinių teismų apeliacinės instancijos yra vadinamieji Circuit courts (toliau, nerasdamas geresnio atitikmens, vadinsiu juos apygardų teismais). Kiekvieno apygardos teismo jurisdikcijai priklauso tam tikras valstijų skaičius:

Šiame paveisklėlyje pavaizduotos JAV apygardų federalinių teismų veikimo ribos.
Šiame paveisklėlyje pavaizduotos JAV apygardų federalinių teismų veikimo ribos.

Jeigu lygintume su Lietuvos apygardos teismais, esminis skirtumas būtų toks, kad JAV federaliniai apygardų teismai turi visiškai savarankiškas jurisdikcijas jiems priskirtose valstijose. Pavyzdžiui, 5 federalinio apygardos teismo, nesaisto 11 federalinio apygardos teismo precedentai. Lietuvoje, bent jau teoriškai, yra visiškai kitaip – egzistuoja horizontalusis precedentas.

Iki praeitų metų lapkričio visi apgygardų federaliniai teismai, kuriems pakliūdavo gėjų santuokos klausimas, sprendė, kad vienalytė santuoka – visiškai teisėta. Tokie sprendimai galioja apie 2/3 valstijų ir maždaug 70 proc. JAV populiacijos. Tačiau lapkritį 6 apygardos federalinis teismas nusprendė, kad draudimas sudaryti vienalytes santuokas yra teisėtas ir šis precedentas galioja teismo jurisdikcijoje esančioms valstijoms. Todėl šioje vietoje JAV aukščiausiajam federaliniam teismui nebelieka išeities, kaip tik spręsti vienalyčių santuokų konstitucingumo klausimą. Kodėl? Nes būtent šio teismo funkcijos yra: 1) aiškinti konstituciją aukščiausiu lygmeniu 2) užtikrinti vienodą federalinės teisės aiškinimo praktiką. Teismas negali palikti tokios situacijos, kad skirtingose valstijose federalinė teisė (ir konstitucija) būtų aiškinama skirtingai. Todėl jam teko priimti peticijas ir dabar spręsti šį klausimą iš esmės.

Bylos nagrinėjimas iš esmės planuojamas šių metų balandį, o sprendimas turėtų būti priimtas birželį. Koks bus sprendimas? Mano nuomone, draudimas sudaryti vienalytes santuokas bus pripažintu prieštaraujančiu konstitucijai. Teisinis pagrindas – keturioliktoji JAV konstitucijos pataisa:

“Amendment XIV

Section 1.

All persons born or naturalized in the United States, and subject to the jurisdiction thereof, are citizens of the United States and of the state wherein they reside. No state shall make or enforce any law which shall abridge the privileges or immunities of citizens of the United States; nor shall any state deprive any person of life, liberty, or property, without due process of law; nor deny to any person within its jurisdiction the equal protection of the laws.“

Ši nuostata turi garantuoti visų asmenų lygias teises, toks būtų vienas iš konstitucinių pagrindų. Be teisinių argumentų yra socialiniai-politiniai. Jau minėjau, kad du trečdaliai valstijų leidžia homoseksualias santuokas. Visuomenė stipriai pažengusi į priekį. Vilčių suteikia ir tai, kad dabartinėje JAV aukščiausiojo teismo sudėtyje daugumą penki prieš keturis turi liberalai. Tai patvirtina ir 2013 m. birželio 26 sprendimas (5-4) dėl Defence of Marriage Act.

Manau, visos aplinkybės išsidėliojusios taip, kad teismui nieko kito nebeliks, tik pripažinti vienalytę santuoką teisėtą aukščiausiu, konstituciniu lygmeniu. Toks sprendimas turės neabejotinai didžiulę įtaką ir kitoms valstybėms, nes JAV laikoma demokratijos lopšiu ir žmogaus teisių etalonu.

Jeffrey Toobin’o straipsnis apie B. Obamos įtaką JAV federalinių teismų sistemai

Jeigu manęs paklaustų, kokį vieną žurnalistinį straipsnį apie teisę paskaityti šiais metais, pasiūlyčiau Jeffrey Toobin straipsnį „The Obama brief“ iš praėjusio New Yorker numerio.

Toobin‘as Amerikoje gerai žinomas kaip teisininkas, kuris labiau yra profesionalus teisės apžvalgininkas, rašantis tame pačiame New Yorker‘yje. Taip pat jis parašęs ne vieną knygą, kuriose dažniausiai analizuoja teismų sprendimus ir jų įtaka valstybės politikai.

Šiame numeryje jis parašė 11 puslapių brief‘ą apie tai, kokia Obamos prezidentavimo įtaka JAV federalinių teismų sistemai. Kaip ir visų rimtų teismų teisėjai, federaliniuose teismuose JAV jie yra Prezidento teikimu skiriami kadencijai iki gyvos galvos Senato. Daug kas idealizuodami renkamus JAV teisėjus, pamiršta, kad renkami tik „žemiausieji“ valstijų teisėjai.

Straipsnyje parodoma kokią didžiulę įtaką turi teisėjo politinės pažiūros ir iš esmės Amerikoje tikimasi, kad demokrato paskirtas teisėjas tarnaus demokratų interesams ir respublikonų – respublikonams. Paaiškinama kokią įtaką turėjo tai, kad Obama paskyrė keletą teisėjų į D. C. Circuit teismą ir tai turėjo lemiamą įtaką obamacare išsaugojimui.

Toobin‘as paaiškina, kovą Senate nuo Reigano laikų dėl teisėjų skyrimo. Kaip keitėsi taisyklės nuo 60 (iš 100) balsų (kvalifikuotos daugumos) siekiant paskirti teisėją iki dabar reikiamo 51 balso.

Pateikiama statistika: Obama paskyrė du Aukščiausiojo federalinio teismo teisėjus. Iš viso pakeitė 280 federalinių teisėjų (1/3) visos sistemos. Per Obamos kadenciją paskirtų teisėjų amžiaus vidurkis 53,5 metai, o per antrąją 49,4 m. Šie teisėjai federalinių teismų sistemoje laikomi jaunais, jeigu norite analogijos Lietuvoje reikėtų įsivaizduoti, kad tai būtų Lietuvos apeliacinio, Lietuvos vyriausiojo administracinio, Konstitucinio, ar Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjai. Jauni teisėjai jie todėl, kad jų kadencija yra iki gyvos galvos, priešingai negu Lietuvos teisėjų, kurie tarnauja iki 65 m. Pvz., 81 m. Aukščiausiojo teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg nurodė neketinanti atsistatydinti, nes nėra įsitikinusi, kad Obama sugebės rasti kas ją pakeis. Šūvis į Prezidentą? Pas mus nė vienas teisėjas nedrįstų to padaryti.

Taip pat nurodoma, kad 10 iš paskirtų teisėjų yra openly gay, Lietuvoje tokio nežinau nė vieno. 42 proc. iš paskirtų Obamos teisėjų yra moterys, lyginant su Bush‘o 22 ar Clinton‘o 29 proc. Žymiai padidėjo latino ar azijiečių teisėjų. Galima pastebėti, kad dauguma aukštesnių teismų teisėjų būna teisės mokslininkai, t.y., JAV universitetų profesoriai. Ši tendencija pastebima ir Lietuvoje, nes jeigu Adamkaus laikais iš teisės mokslininkų į aukštesnių teismų teisėjus buvo paskirtas vos vienas kitas, tai Grybauskaitė į kokį Lietuvos Aukščiausiąjį teismą nusiuntė daugiau teisės mokslininkų, negu vadinamųjų teisėjų praktikų.

Šiam straipsniui Obama duodamas interviu drąsiai leidžia sau kritikuoti konkrečius to paties Aukščiausiojo federalinio teismo sprendimus ir jų motyvus. Jeigu tai padarytų Grybauskaitė, pas mus tai būtų laikoma kišimusi į teismų veiklą, teismo negerbimu ir t.t.

Apibendrindamas, tiems kas turite laisvą pusvalandį, labai rekomenduoju šį straipsnį, nes jis leidžia susipažinti su visai kitokia teismų politikos kultūra. (Jį rasite čia)