Žyma: infolex

Draudimas advokatams reklamuotis – atgyvenęs

Tokį automobilį galima pamatyti važinėjantį Vilniuje.
Tokį automobilį galima pamatyti važinėjantį Vilniuje.

Jau ne pirmą kartą matau šį automobilį Vilniuje. Kas kartą pamatydamas vis pagalvoju: ar tokie lipdukai nepažeidžia advokatūros įstatymo 42 straipsnio? Galima bandyti išsisukinėti, kad reklamuojamas UAB’as, bet klientus vistiek konsultuos “geriausi jų advokatai“, o tai reiškia, kad reklamuodamas save UAB’as kartu reklamuoja ir savo advokatus (nors žiūrėdami tik lingvistiškai į normą, tai advokatui draudžiama reklamuoti veiklą, o ne UAB’ui :).  Taip gyvuoja advokatų ir UAB’ų simbiozė, nes neretai advokatams sunku rasti klientų, o UAB’ų agresyvi reklama gali padėti tai padaryti. Man pačiam šiek tiek keistas pats principinis draudimas reklamuoti advokato veiklą. Jis atrodo esantis archajiška liekana, nebeatitinkanti laisvosios rinkos logikos. Pati įstatyme įtvirtintos normos konstrukcija suteikia plačias išimtis iš bendrosios taisyklės:

“42 straipsnis. Draudimas reklamuotis

1. Advokatui draudžiama reklamuoti advokato veiklą.

2. Leidžiama tokia informacija, kai duomenys apie advokatą ar advokatų profesinę bendriją yra nurodomi informaciniuose ir kitokiuose leidiniuose, oficialiuose blankuose, vizitinėse kortelėse, ant reprezentacinių daiktų, taip pat kai advokatas ar advokatų profesinė bendrija įstatymų nustatyta tvarka nurodomi kaip paramos davėjai.“

Jeigu kam teko turėti kokių nors reikalų su didesnėmis Vilniaus miesto advokatų kontoromis, na pavyzdžiui dalyvauti kokiuose jų remiamuose renginiuose, ar konferencijose, tai visada žinai, kad pasipildysi savo tušinukų, bloknotų, dokumentų įmaučių atsargas, nes tos kontoros nepagaili lėšų teisėtai savo vardo sklaidai padidinti. Paskaičius infolex.lt rasime teisės naujienų apžvalgų skiltį, kurioje advokatų kontoros teisėtai reklamuojasi rengdamos apžvalgas:

Advokatų kontorų informaciniai leidiniai
Advokatų kontorų informaciniai leidiniai

Tokios išimtys iš esmės padaro neefektyvią bendrąją taisyklę, kuri draudžia reklamuoti advokato veiklą.  Todėl mano pasiūlymas būtų paprastas, tiesiog šalinti lauk šį draudimą ir leisti reklamuotis visiems. Kiek pamenu, dar teisingumo ministru būnant R. Šimašiui, buvo teikiamos advokatūros įstatymo pataisos, kurios užstrigo pateikimo stadijoje, o viena jų atrodė taip:

Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„42 straipsnis. Advokato veiklos reklama

1. Advokato veiklos reklama leidžiama tiek, kiek ji atitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nustatytus reklamos naudojimo reikalavimus ir advokato veiklos principus. Už advokato veiklos reklamos pažeidimus taikoma drausminė atsakomybė šio Įstatymo nustatyta tvarka.

2 Advokato veiklos reklamos naudojimo reikalavimus užtikrinant jos atitiktį advokato veiklos principams nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.“

Gaila, atrodo visai geros pataisos, kurios visiškai neprieštarauja advokato veiklos principams ir išimtims iš bendrosios taisyklės. Gyvename tokiu laikotarpiu, kai advokatas yra privataus verslo subjektas ir apie šios profesijos šventumą kalbėti nėra jokios prasmės… Kuo mažiau protekcionizmo šiai profesijai, tuo geriau – rinka pati pasirinks. Leisdami visiškai reklamuotis advokatams panaikintume disbalansą tarp advokatų ir advokatų simbiozėje su UAB’ais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskelbia atskirųjų nuomonių

Jau esu rašęs ir piktinęsis Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo sprendimų paieška. Taip jau sutapo, kad po mano to komentaro bent jau nutarčių įdėjimo į sistemą problema išnyko. Žinau, kad šis tinklaraštis yra skaitomas tiek pačiame teisme, tiek Nacionalinėje teismų administracijoje. Todėl leisiu sau vėl viešai pasiskųsti.

Civilinio proceso kodeksas:

63 straipsnis. Tvarka, kuria teismas sprendžia klausimus

2. Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu atskirąją nuomonę.

Problema – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paieškos sistemose neįmanoma rasti atskirųjų nuomonių. Jos yra tiesiog nepridedamos. Negaliu paaiškinti kodėl, galbūt jos tiesiog laikomos nepakankamais svarbiomis, kad vargintis su jomis pažindinti visuomenę? Per nepilną metų laikotarpį, mano žiniomis, civilinių bylų skyriuje buvo priimtos trys atskirosios nuomonės:

1) 2011 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko ir Sigito Gurevičiaus dėl laidavimo akcesoriškumo. Šią atskirąją nuomonę galima rasti pasistengus t.y. ieškant senojoje LAT’o paieškos sistemoje (nuo 1995 m.) pagal nutarties priėmimo datą;

2) 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimo civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 Česlovo Jokūbausko atskiroji nuomonė vėl dėl laidavimo, kuria jis kartoja savo argumentus dėl laidavimo akcesoriškumo. Šios atskirosios nuomonės nerasite nei LAT’o, nei LITEKO paeiškos sistemose, ji prieinama tik INFOLEXE;

3) 2012 kovo 5 d. Egidijus Baranauskas pareiškė atskirąją nuomonę dėl priverstinės hipotekos civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012. Man rašant šį įrašą (2012 kovo 8 d. 11-12 val.) šios atskirosios nuomonės negalima gauti nė vienoje paieškos sistemoje (net INFOLEX). Tai yra visiškas absurdas. Sėdi tris dienas ir nežinai teisinių argumentų, kuriais vienas teisėjas nesutiko su priimta nutartimi.

Kaip matome, LAT’o teisėjai vis dažniau skelbia atskirąsias nuomones. Būtų smagu kartas nuo karto galėti jas perskaityti. Dar smagiau būtų, jeigu jas būtų įmanoma rasti ten, kur jų vieta t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo puslapyje. Atrodo, prašau ne tiek daug.. Tiesiog noriu patogios smulkmenos..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų paieška – bevertė

Būdavo laikai, kai aš kiekvieną dieną, radęs nors keletą minučių laisvo laiko, skubėdavau apsilankyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje. Tačiau tie laikai praėjo maždaug šių metų liepos mėnesio pradžioje. Priežastis – sprendimu paieškos efektyvumas, jeigu galima vartoti šį terminą, yra arti nulio. LAT’o paieška niekada nebuvo tiksli, jeigu norėdavai susirasti sprendimus pagal tam tikrus teisės institutus, ar normas, galėdavai galvą nusilaužti beieškodamas. Todėl to daryti net nebandydavau.. Tačiau dėl vieno dalyko visada galėdavai būti garantuotas, kad naujausios LAT’o nutartys pirmiausia atsiras jo puslapyje. Kaip šiandien pamenu savo pirmąją laimėtą kasacinę bylą. Paskambinęs į teismą žinojau, kurią dieną bus skelbiamas sprendimas. Visą dieną varčiau LAT’o, liteko ir infolex’o paieškas. Ir pagaliau sulaukiau. Nutartis tvarkingai pirmiausia pasirodė LAT’o puslapyje. Tai buvo prieš porą metų..

Kadangi žmonės sunkiai atpranta nuo savo įpročių, aš, dar kažko tikėdamasis, kasdien užsuku į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo puslapį. Rezultatas būna sugaištas laikas ir nusivylimas. Jeigu šiandien užeitumėt ir pabandytumėt naudotis paieškos sistema bei pabandytumėt rasti nors vieną šių metų lapkričio mėnesio sprendimą – nerastumėt nieko.. O realiai šį mėnesį paskelbta ne viena nutartis. Nežinau kokios to priežastis: lėšų trūkumas, tinginystė ar kažkas kitas, tačiau nuo liepos mėnesio paieškos sistema vegetuoja. Kai kurios nutartys taip ir niekada joje nepasirodo, o procesas juda į priekį.

Klausimas, kuris kyla man ir kam aš čia vargstu rašydamas yra: kaip susipažinti su priimtomis nutartimis? Iš esmės žinau tris alternatyvas:

1) infolexas – brangus malonumas, kurį turi net ne kiekvienas teisininkas. Privalumai – paieškos sistema tikrai efektyvi ir patogi. Trūkumai – sprendimai mėgsta vėluoti, perkeliant pas juos įveliama nemažai klaidų, o didžiausias trūkumas – kaina. Jie rinkoje neturi nė vieno konkurento.

2) http://liteko.teismai.lt/ – privalumai, kad sprendimai bent jau atsiranda. Tačiau ne visi, pvz.: raskit sprendimą 3K-3-499/2007.. O toks egzistuoja. Čia suponuojama dar viena problema, kadangi, mano žiniomis, infolexas pas save sprendimus perkelia būtent iš liteko.teismų sistemos, tai šio sprendimo turėtumėte nerasti ir infolexo paieškoje. Ir aišku didžiausias šios sistemos trūkumas, kad bandymai ieškoti kažko konkretaus dažniausiai lieka tokie pat neefektyvus kaip ir LAT’e.

3) nueiti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir šviestis nutartis už 50 ct už puslapį :) Sėkmės..

Visos šios rašliavėlės esmė, kad man jau nebėra kantrybės kankintis tokioje absurdiškoje padėtyje ir nesinori su ja taikstytis. Gal “kas nors turintis sprendimo priėmimo galią“ atkreips į mano pastabas dėmesį. Yra visiška nesąmonė, kai mūsų siekiamybė yra teisinė valstybė, tačiau stringama tokiose elementariose situacijose, kaip galimybė susipažinti su kasacinio teismo nutartimis. Apie žemesnių instancijų sprendimus, arba specializuotųjų teismų grandį net nenoriu kalbėti..

Gal tų paieškų net nereikia, nes kartais, kai pabendrauju su kitais asmenimis, atrodo, kad tik man tai atrodo problema.. Tiesiog aplanko jausmas, kad valstybė nededa net minimalų pastangų, kad būtų įmanoma susipažinti su teismų sprendimais.

PASTABA. Vienas kompetentingas komentatorius paaiškina priežastis, kodėl taip yra. Kiekvienas: “ne LAT’as kaltas, o NTA, kuri taip sucentralizavo LITEKo serverį, kad teismai, kurių svetainės turėjo sąsajas su LITEKO (šių sąsajų dėka sprendimai pasirodydavo teismų tinklapiuose), liko „vegetuojantys“.“

PASTABA #2. Gal taip sutapo, bet po šio įrašo, pastaruoju metu, bent jau naujausios nutartys http://www.lat.lt atsiranda laiku. Yra pažanga :)

Infolex žyminio mokesčio skaičiuokė visada buvo nemokama

Šiandien gavau e-laišką iš Nacionalinės teismų administracijos, kuriame pranešama “naujiena“, jog “Nuo šiol interneto svetainėje www.teismai.lt, skyriuje Visuomenei skelbiama žyminio mokesčio skaičiuoklė“.  Čia lyg ir bandoma parodyti, kad nuo dabar atsirado galimybė be vargo pasiskaičiuoti žyminį mokestį. Tačiau ši informacija ne visiškai atitinką tikrovę, nes INFOLEX’o žyminio mokesčio skaičiuoklė visada buvo nemokama. Dabar tiesiog atsirado nuorodą į ją tinklalapyje teismai.lt kurią paspaudus atsidursi INFOLEX’e. Bet kokiu atveju, tai puikus įrankis darbą palengvinantis įrankis, nes, mano pastebėjimais, toli gražu ne kiekvienas teisininkas, o ypač pradedantis, sugeba taisyklingai pasiskaičiuoti žyminį mokestį savarankiškai.

Tačiau iš savo praktikos galiu pastebėti, kad negalima visiškai aklai pasitikėti šia skaičiuokle, nes joje ne visada laiku atnaujinamas vartotojų kainų indeksas, o sąlygos sumokėto žyminio mokesčio nepriemoką arba permoką. Nepriemokos atveju teisėjas skirs terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

%d bloggers like this: