Tęsiant komentarus netesybų tema, vienas iš klausimų, į kuriuos derėtų atsakyti: ar yra tokių atvejų, kai netesybos nėra įskaitomos į nuostolius? Tiek teismų praktikoje, tiek mokslininkų doktrinoje nuolat kartojama, jog pas mus yra įskaitinės netesybos t.y. jos įskaitomos į nuostolius. Tai, be abejo, yra teisingas teiginys, tačiau pasitaiko situacijų, kai atrodytų, jos turėtų būti įskaitytos, bet nėra įskaitomos. Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti 2013 m. gegužės 16 d. nutartis Nr. 3K-3-230/2013.
Faktinė situacija: užsakovas Lietuvos kariuomenė sudarė uniformų pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje buvo dvi tokios sąlygos, kurios nustatė pardavėjo pareigas:
1. Uniformos turi būti pristatytos iki datos X, už šios sąlygos nesilaikymą numatyti delspinigiai.
2. Uniformos turi atitikti tam tikrą kokybę Y.
Pardavėjas pažeidė abi šias sąlygas. Taip pažeistos kelios sutarties sąlygos t.y. iš tų pačių sutartinių santykių kylančios kelios skirtingos prievolės. Už pirmosios iš čia nurodytų sąlygų pažeidimą sutartyje buvo numatyti delspinigiai. Už tai, kad pažeista kokybės sąlyga, pirkėjas vienašališkai nutraukė sutartį, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi sudarė pakeičiančiąją sutartį, o pagal pirmosios ir pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumą patyrė papildomų nuostolių. Teismai priteisė ir delspinigus ir nuostolius jų neįskaitydami.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paaiškino tai, ko žemesnės instancijos teismai nepadarė:
“Ieškovas prašydamas atlyginti jo patirtus nuostolius nurodė 233 484,10 Lt nuostolių, atsiradusių dėl kainų skirtumo, įsigijus prekių pirkimo–pardavimo sutartimis kasatoriaus nepateiktų 5605 komplektų lauko uniformų kostiumų bei 61 951,01 Lt delspinigių. Bylą nagrinėję teismai priteisė tiek prašytus 233 484,10 Lt, tiek 61 951,01 Lt nuostolius, tačiau nepaaiškino, kodėl šiuo atveju netaikė nuostolių įskaitymo principo.
CK įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Delspinigiai – viena netesybų rūšių. Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Teismų praktikoje nurodoma, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008).
Aiškinant netesybų ir nuostolių santykį pažymėtina, kad pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Tačiau prieš taikant įskaitymą turi būti įvertinama, iš kokios prievolės pažeidimo šaliai kilo pareiga atlyginti nuostolius ir netesybas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 61 951,01 Lt delspinigių suma susidarė remiantis Sutarties 6.4 punktu dėl nustatytu terminu naujų prekių nepristatymo. Taigi delspinigiai buvo mokami už vėlavimą, prekių laiku nepristatymą. Nuostoliai CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu susidarė taip pat dėl Sutarties pažeidimo, tačiau pažeidimo pagrindas buvo ne vėlavimas, bet netinkamos kokybės prekių pristatymas (Sutarties 5.8 punktu). Taigi, nors delspinigiai ir nuostoliai, apskaičiuoti remiantis kainų skirtumo principu, kyla iš šalių sudarytos Sutarties pažeidimo, tačiau iš skirtingo pobūdžio ir skirtingų Sutarties nuostatų pažeidimų. Dėl to nagrinėjamu atveju netesybos nėra įskaitomos į nuostolius, o nuostolių ir netesybų priteisimas nevertintinas kaip baudinio pobūdžio, nes kyla iš skirtingų Sutarties nuostatų pažeidimų. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ieškovui atskirai priteisė 233 484,10 Lt nuostolių CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu, o 61 951,01 Lt delspinigių į šią sumą neįskaitė ir priteisimo nepanaikino.“
Taigi, jeigu pažeidžiamos skirtingos prievolės netesybos nėra įskaitomos į nuostolius, nesvarbu, kad nuostoliai ir netesybos kyla iš tos pačios sutarties pažeidimo. Kvalifikavimo esmė yra prievolės, o ne sutartis.
Tomo Chochrin tinklaraštis 