Jeffrey Toobin’o straipsnis apie B. Obamos įtaką JAV federalinių teismų sistemai

Jeigu manęs paklaustų, kokį vieną žurnalistinį straipsnį apie teisę paskaityti šiais metais, pasiūlyčiau Jeffrey Toobin straipsnį „The Obama brief“ iš praėjusio New Yorker numerio.

Toobin‘as Amerikoje gerai žinomas kaip teisininkas, kuris labiau yra profesionalus teisės apžvalgininkas, rašantis tame pačiame New Yorker‘yje. Taip pat jis parašęs ne vieną knygą, kuriose dažniausiai analizuoja teismų sprendimus ir jų įtaka valstybės politikai.

Šiame numeryje jis parašė 11 puslapių brief‘ą apie tai, kokia Obamos prezidentavimo įtaka JAV federalinių teismų sistemai. Kaip ir visų rimtų teismų teisėjai, federaliniuose teismuose JAV jie yra Prezidento teikimu skiriami kadencijai iki gyvos galvos Senato. Daug kas idealizuodami renkamus JAV teisėjus, pamiršta, kad renkami tik „žemiausieji“ valstijų teisėjai.

Straipsnyje parodoma kokią didžiulę įtaką turi teisėjo politinės pažiūros ir iš esmės Amerikoje tikimasi, kad demokrato paskirtas teisėjas tarnaus demokratų interesams ir respublikonų – respublikonams. Paaiškinama kokią įtaką turėjo tai, kad Obama paskyrė keletą teisėjų į D. C. Circuit teismą ir tai turėjo lemiamą įtaką obamacare išsaugojimui.

Toobin‘as paaiškina, kovą Senate nuo Reigano laikų dėl teisėjų skyrimo. Kaip keitėsi taisyklės nuo 60 (iš 100) balsų (kvalifikuotos daugumos) siekiant paskirti teisėją iki dabar reikiamo 51 balso.

Pateikiama statistika: Obama paskyrė du Aukščiausiojo federalinio teismo teisėjus. Iš viso pakeitė 280 federalinių teisėjų (1/3) visos sistemos. Per Obamos kadenciją paskirtų teisėjų amžiaus vidurkis 53,5 metai, o per antrąją 49,4 m. Šie teisėjai federalinių teismų sistemoje laikomi jaunais, jeigu norite analogijos Lietuvoje reikėtų įsivaizduoti, kad tai būtų Lietuvos apeliacinio, Lietuvos vyriausiojo administracinio, Konstitucinio, ar Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjai. Jauni teisėjai jie todėl, kad jų kadencija yra iki gyvos galvos, priešingai negu Lietuvos teisėjų, kurie tarnauja iki 65 m. Pvz., 81 m. Aukščiausiojo teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg nurodė neketinanti atsistatydinti, nes nėra įsitikinusi, kad Obama sugebės rasti kas ją pakeis. Šūvis į Prezidentą? Pas mus nė vienas teisėjas nedrįstų to padaryti.

Taip pat nurodoma, kad 10 iš paskirtų teisėjų yra openly gay, Lietuvoje tokio nežinau nė vieno. 42 proc. iš paskirtų Obamos teisėjų yra moterys, lyginant su Bush‘o 22 ar Clinton‘o 29 proc. Žymiai padidėjo latino ar azijiečių teisėjų. Galima pastebėti, kad dauguma aukštesnių teismų teisėjų būna teisės mokslininkai, t.y., JAV universitetų profesoriai. Ši tendencija pastebima ir Lietuvoje, nes jeigu Adamkaus laikais iš teisės mokslininkų į aukštesnių teismų teisėjus buvo paskirtas vos vienas kitas, tai Grybauskaitė į kokį Lietuvos Aukščiausiąjį teismą nusiuntė daugiau teisės mokslininkų, negu vadinamųjų teisėjų praktikų.

Šiam straipsniui Obama duodamas interviu drąsiai leidžia sau kritikuoti konkrečius to paties Aukščiausiojo federalinio teismo sprendimus ir jų motyvus. Jeigu tai padarytų Grybauskaitė, pas mus tai būtų laikoma kišimusi į teismų veiklą, teismo negerbimu ir t.t.

Apibendrindamas, tiems kas turite laisvą pusvalandį, labai rekomenduoju šį straipsnį, nes jis leidžia susipažinti su visai kitokia teismų politikos kultūra. (Jį rasite čia)

Keisis KT teisėjai, o diskusijų nėra.

Naujieji metai žada nemažus pasikeitimus teisinėje sistemoje. 2011 yra tie metai, kai vienu trečdaliu pavasarį bus atnaujinta Konstitucinio Teismo sudėtis. Kad ir kaip būtų keista, bet kandidatus į teisėjus sužinojome net 2010 metų gruodį.  Čia gerumas ir pasibaigia.. Šis procesas atrodo visiškai formalus: Prezidentė, Seimo pirmininkė, ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas paviešino savo kandidatus, Seime įregistruoti nutarimų projektai ir taškas. Dabar lauksime iki dabartinių kadenciją baigiančių teisėjų darbo pabaigos ir tada Seimas nubalsuos skirti naujuosius teisėjus. Kaip viskas paprasta :) Gali kilti klausimas, kodėl rašau šį įrašą? Pabandysiu atsakyti.

Mano nuomone, Konstitucinio Teismo sudėtis yra labai svarbus dalykas keičiant teisinę sistemą. Konstitucijos aiškinimas daro didžiulę įtaką valstybės valdymui. Galime prisiminti nutarimus dėl pensijų, pilietybės ir t.t. Dažnai paskelbus vieną ar kitą nutarimą visuomenėje pasipila nepasitenkinimas, kritika, taip pat, yra ne vienas apžvalgininkas etatiškai kritikuojantis šį teismą. Tačiau dabar, laukiant sudėties pasikeitimo visi tyli – viešojoje erdvėje niekas nė cypt.

Tačiau negaliu neprisiminti įvykių JAV, kai praėjusį pavasarį B. Obamai, sužinojus, kad atsistatydins JAV federalinio Aukščiausiojo teismo pirmininkas, kas dieną netilo diskusijos, bandant išsiaiškinti kas bus kandidatai, o juos sužinojus, buvo nuolat svarstoma, kuris tinkamiausias. Taip pat, buvo svarstoma, kaip paskyrus vieną ar kitą pasikeis Konstitucijos aiškinimas. Buvo viešai vertinamos polinės pažiūros, teisinio darbo kvalifikacija, reputacija ir kitos savybės. Kadangi JAV teisėjai šiame teisme dirba ne kadencijomis, kaip pas mus po 9 metus, o iki tam tikro amžiaus, kalbėta, jog Obamai teko išskirtinė galimybė kaip prezidentui, skiriant naują teisėją įtakoti šalies Konstitucijos aiškinimą.  Gražu..

Išsamiausia, ką mačiau pas mus šiuo klausimu yra “Lietuvos ryto“ straipsnis. Keletas faktų apie D. Žalimą. Gaila, kitiems kandidatams, mano žiniomis, taip nepasisekė. Nepaisant, ar ir kiti kur nors sulaukė panašių straipsnių, tokios pastangos yra juokingos, o gal turėčiau sakyti graudžios.. Nederėtų pamiršti, kad pas mus implimentuota gyvosios konstitucijos koncepcija, kuri reiškia, kad Konstitucijos aiškinimas yra Konstitucija ir ji aiškinama tuo metu pareigas einančių teisėjų, pagal jų pažiūras, laikmetį, teisinę aplinką ir t.t. Bet kam mums diskutuoti. Ar Mesonis, Žalimas ir Bieliūnas tinkami? Ar jie geriausi kandidatai? Kokios galėtų būti alternatyvos? Kaip atėjus jiems, gali pakrypti Konstitucijos aiškinimas? Kas bus naujasis KT pirmininkas? Kas būtų tinkamiausias eiti šias pareigas? Čia tik keletas klausimų, kurie į galvą kyla šią minutę. Deja, atsakymus hipotetiniu lygmeniu galiu bandyti ieškoti pats, nes niekam tai daugiau nėra įdomu.

Tik vėliau, užėmę šią nihilistinę poziciją, neverkim ir nedejuokim..