Pranešimų teisine tematika filmavimas ir viešinimas yra retas žanras Lietuvos teisinio pasaulio padangėje, todėl dalinuosi kada tik galiu. Šį kartą tai yra MRU profesoriaus ir mano mėgstamo kolegos Justino Žilinsko pranešimas, kurio tema yra kultūros vertybių apsauga ginkluoto konflikto metu. Temos visiškai neišmanau, todėl nuo komentarų susilaikysiu. Jeigu kas turite atliekamą 21 minutę laiko, siūlau pažiūrėti.
Kategorija: Nuorodos
Naudingos nuorodos
Jeffrey Toobin’o straipsnis apie B. Obamos įtaką JAV federalinių teismų sistemai
Jeigu manęs paklaustų, kokį vieną žurnalistinį straipsnį apie teisę paskaityti šiais metais, pasiūlyčiau Jeffrey Toobin straipsnį „The Obama brief“ iš praėjusio New Yorker numerio.
Toobin‘as Amerikoje gerai žinomas kaip teisininkas, kuris labiau yra profesionalus teisės apžvalgininkas, rašantis tame pačiame New Yorker‘yje. Taip pat jis parašęs ne vieną knygą, kuriose dažniausiai analizuoja teismų sprendimus ir jų įtaka valstybės politikai.
Šiame numeryje jis parašė 11 puslapių brief‘ą apie tai, kokia Obamos prezidentavimo įtaka JAV federalinių teismų sistemai. Kaip ir visų rimtų teismų teisėjai, federaliniuose teismuose JAV jie yra Prezidento teikimu skiriami kadencijai iki gyvos galvos Senato. Daug kas idealizuodami renkamus JAV teisėjus, pamiršta, kad renkami tik „žemiausieji“ valstijų teisėjai.
Straipsnyje parodoma kokią didžiulę įtaką turi teisėjo politinės pažiūros ir iš esmės Amerikoje tikimasi, kad demokrato paskirtas teisėjas tarnaus demokratų interesams ir respublikonų – respublikonams. Paaiškinama kokią įtaką turėjo tai, kad Obama paskyrė keletą teisėjų į D. C. Circuit teismą ir tai turėjo lemiamą įtaką obamacare išsaugojimui.
Toobin‘as paaiškina, kovą Senate nuo Reigano laikų dėl teisėjų skyrimo. Kaip keitėsi taisyklės nuo 60 (iš 100) balsų (kvalifikuotos daugumos) siekiant paskirti teisėją iki dabar reikiamo 51 balso.
Pateikiama statistika: Obama paskyrė du Aukščiausiojo federalinio teismo teisėjus. Iš viso pakeitė 280 federalinių teisėjų (1/3) visos sistemos. Per Obamos kadenciją paskirtų teisėjų amžiaus vidurkis 53,5 metai, o per antrąją 49,4 m. Šie teisėjai federalinių teismų sistemoje laikomi jaunais, jeigu norite analogijos Lietuvoje reikėtų įsivaizduoti, kad tai būtų Lietuvos apeliacinio, Lietuvos vyriausiojo administracinio, Konstitucinio, ar Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjai. Jauni teisėjai jie todėl, kad jų kadencija yra iki gyvos galvos, priešingai negu Lietuvos teisėjų, kurie tarnauja iki 65 m. Pvz., 81 m. Aukščiausiojo teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg nurodė neketinanti atsistatydinti, nes nėra įsitikinusi, kad Obama sugebės rasti kas ją pakeis. Šūvis į Prezidentą? Pas mus nė vienas teisėjas nedrįstų to padaryti.
Taip pat nurodoma, kad 10 iš paskirtų teisėjų yra openly gay, Lietuvoje tokio nežinau nė vieno. 42 proc. iš paskirtų Obamos teisėjų yra moterys, lyginant su Bush‘o 22 ar Clinton‘o 29 proc. Žymiai padidėjo latino ar azijiečių teisėjų. Galima pastebėti, kad dauguma aukštesnių teismų teisėjų būna teisės mokslininkai, t.y., JAV universitetų profesoriai. Ši tendencija pastebima ir Lietuvoje, nes jeigu Adamkaus laikais iš teisės mokslininkų į aukštesnių teismų teisėjus buvo paskirtas vos vienas kitas, tai Grybauskaitė į kokį Lietuvos Aukščiausiąjį teismą nusiuntė daugiau teisės mokslininkų, negu vadinamųjų teisėjų praktikų.
Šiam straipsniui Obama duodamas interviu drąsiai leidžia sau kritikuoti konkrečius to paties Aukščiausiojo federalinio teismo sprendimus ir jų motyvus. Jeigu tai padarytų Grybauskaitė, pas mus tai būtų laikoma kišimusi į teismų veiklą, teismo negerbimu ir t.t.
Constitute – puikus įrankis, skirtas lyginti konstitucijas
Senai bebuvau dėjęs kokią nuorodą, kuria kažką reklamuočiau. Atėjo metas tai padaryti, nes projektas Constitute – to vertas:
Šis lyginamasis konstitucijų projektas yra finansuojamas iš Google Ideas stipendijos, kuri buvo skirta Texas’o Austin’o universitetui. Šioje svetainėje vienoje vietoje galime rasti 177 galiojančias konstitucijas. Deja, tenka apgailestauti, kad Lietuvos Konstitucijos sąraše nėra, nors ir turime ją išverstą į anglų kalbą. Svetainės privalumai – patogus, patrauklus, šiuolaikiškas dizainas ir patogi paieškos sistema. Galima ieškoti tiesiog pagal atskirtus konstitucinius institutus, kuriuos pasirinkus bus nuorodas į konkrečias konkrečių konstitucijų nuostatas, kurios reguliuoja pasirinktus institutus. Tai yra labai patogu.
Manyčiau, jog šis įrankis praverstų visiems, užsiimantiems moksline veikla, kurios objektas yra lyginamoji konstitucinė teisė.
Siūlau 88 nemokamai viešai prieinamus civilinio proceso straipsnius
Kadangi teko skirti laiko darbui su teisės šaltiniais, nusprendžiau pasidalinti Mykolo Romerio universiteto leidžiamo periodinio teisės mokslų žurnalo “Jurisprudencija“ straipsnių rodykle, kuri išimtinai skirta civiliniam procesui. Gal kam nors tai palengvins paieškas. Mane nervina, kai kartais atrodo, jog mokslininkai rašo patys sau ir niekas jų neskaito. Todėl, siekdamas mokslinės minties sklaidos, siūlau panaršyti. Visi šie straipsniai yra prieinami viešai nemokamai žurnalo “Jurisprudencija“ (spauskite čia) archyve. Tereikia susirasti atitinkamą numerį. Straipsnius išdėliojau chronologine tvarka, nuo seniausio iki naujausio:
1. V. Višinskis. Turto pardavimo iš varžytynių problemos. Jurisprudencija, 1999, Nr. 13(5)
2. V. Višinskis. Išieškojimo iš fizinių asmenų problemos. Jurisprudencija, 1999, Nr. 14(6)
3. V. Valančius. Teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas ir konstitucinė justicija. Jurisprudencija, 2000, Nr. 16(8)
4. V. Valančius. Teismo ir teisėjų nepriklausomumo, savarankiškumo ir savivaldos realizavimo problemos. Jurisprudencija, 2000, Nr. 17(9)
5. G. Baublys. Procesinės sprendimo įvykdymo garantijos iki teismo sprendimo paskelbimo. Jurisprudencija, 2000, Nr. 17(9)
6. G. Baublys. Teismo sprendimo teisinė galia. Jurisprudencija, 2001, Nr. 19(11)
7. V. Višinskis. Išieškojimo nukreipimas į vertybinius popierius. Jurisprudencija, 2001, Nr. 23(15)
8. K. Meilius, M. Jonaitis. Sprendimo priėmimas už akių – efektyvi proceso koncentracijos užtikrinimo priemonė. Jurisprudencija, 2002, Nr. 27(19)
9. Ambrasaitė G. Pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadija naujame Civilinio proceso kodekse. Jurisprudencija, 2002, Nr. 28(20)
10. Driukas A. Kasacinio proceso naujovės Civilinio proceso kodekse. Jurisprudencija, 2002, Nr. 28(20)
11. Mikelėnas V. Civilinio proceso teisės unifikavimas ir naujasis Lietuvos civilinio proceso kodeksas. Jurisprudencija, 2002, Nr. 28(20)
12. Valančius V. Kai kurie Civilinio proceso kodekso bruožai. Jurisprudencija, 2002, Nr. 28(20)
13. Višinskis V. Vykdymo procesas Lietuvoje: esama padėtis ir reformavimo kryptys. Jurisprudencija, 2002, Nr. 28(20)
14. Žemkauskienė. I. Ypatingoji teisena Civilinio proceso kodekse. Jurisprudencija, 2002, Nr. 28(20)
15. Goda Ambrasaitė. Apeliacinis procesas: pagrindinės Civilinio proceso kodekso naujovės. Jurisprudencija, 2003, Nr. 37(29)
16. Virgilijus Valančius. Naujasis Civilinio proceso kodeksas – ar teisėjo darbas taps sudėtingesnis? Jurisprudencija, 2003, Nr. 37(29)
17. Egidijus Krivka. Viešojo intereso apsauga naujajame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Jurisprudencija, 2003, Nr. 37(29)
18. Rimvydas Norkus. Sprendimas už akių: probleminiai taikymo aspektai. Jurisprudencija, 2003, Nr. 37(29)
19. Inga Žemkauskienė. Ypatingosios teisenos reformos prielaidos. Jurisprudencija, 2003, Nr. 37(29)
20. Rimvydas Norkus. Teismo įsakymo procedūros teisinė prigimtis: lyginamieji aspektai. Jurisprudencija, 2003, Nr. 38(30)
21. Artūras Driukas. Ieškinio senaties instituto raida Lietuvoje: materialiniai ir procesiniai aspektai. Jurisprudencija, 2003, Nr. 39(31)
22. Krikščiūnas R. Ekspertizės skyrimo civilinėje teisenoje taktikos ypatumai
23. Virgilijus Valančius. Kai kurie bendrosios kompetencijos, konstitucinių ir administracinių teismų santykio aspektai. Jurisprudencija, 2004. Nr. 51(43)
24. Jurgita Grigienė. Forum non conventies doktrina ir jos taikymas teismų praktikoje. Jurisprudencija, 2004. Nr. 51(43)
25. Inga Žalėnienė. Kai kurie atstovo atsakomybės Civiliniame procese taikymo teoriniai aspektai. Jurisprudencija, 2004. Nr. 52(44)
26. Egidijus Krivka. Grupės ieškinio problemos Lietuvos civilinio proceso teisėje. Jurisprudencija, 2004. Nr. 52(44)
27. Egidijus Krivka. Res judicata principo įgyvendinimo grupės ieškinių procese problemos. Jurisprudencija, 2004. Nr. 53(45)
28. Kazimieras Meilius, Jonas Juškevičius. Teisė į gynybą bažnytiniame teisme. Jurisprudencija, 2004. Nr. 53(45)
29. Rimvydas Norkus. Procesiniai bankroto bylų nagrinėjimo ypatumai. Jurisprudencija, 2004. Nr. 57(49)
30. Laura Gumuliauskienė. Tarptautinė teisinė pagalba civiliniame procese. Jurisprudencija, 2004. Nr. 57(49)
31. Jurgita Grigienė. Kai kurie sutartinio teisingumo ypatumai tarptautiniame civiliniame procese. Jurisprudencija, 2005, Nr. 67(59)
32. Rytis Jokubauskas. Teisminis precedentas Lietuvos teisinėje sistemoje 1918–1940 metais. Jurisprudencija, 2005, Nr. 67(59)
33. Goda Ambrasaitė. Draudimo skųsti sprendimą už akių klausimai
34. Vigintas Višinskis. Skolų išieškojimas iš bankrutuojančios individualios (personalinės) įmonės ir jos savininko
35. Virgilijus Valančius. Lietuvos civilinio proceso kodeksas: pirmųjų metų patirtis. Jurisprudencija, 2005, Nr. 69(61)
36. Laura Gumuliauskienė. Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo užsienio valstybėse aspektai. Jurisprudencija, 2005, Nr. 69(61)
37. Natalija Kaminskienė. Civilinių ir komercinių ginčų alternatyvus sprendimas. Jurisprudencija, 2005, Nr. 69(61)
38. Ramūnas Kontrauskas. Lis (alibi) pendens: kitoje Europos Sąjungos valstybėje nagrinėjamo tapataus arba susijusio ieškinio (civilinės bylos) įtaka Lietuvos teismo procesui. Jurisprudencija, 2005, Nr. 69(61)
39. Egidija Stauskienė. Skubiai vykdytinų teismo sprendimų instituto taikymo problemos. Jurisprudencija, 2005, Nr. 69(61)
40. Rimvydė Lukšytė. Materialiosios tiesos nustatymas – kaip viena iš proceso atnaujinimo funkcijų. Jurisprudencija, 2005, Nr. 77(69)
41. Vilija Mikuckienė. Kreditorių teisių įgyvendinimas bankroto procese. Jurisprudencija, 2005, Nr. 77(69)
42. Vigintas Višinskis. Kai kurios turto realizavimo vykdymo procese problemos. Jurisprudencija, 2005, Nr. 77(69)
43. Virgilijus Valančius. Pasitikėjimas teismu: kai kurie teismo veiklos viešumo aspektai. Jurisprudencija, 2005, Nr. 78(70)
44. Goda Ambrasaitė. Apeliacinio proceso prielaidos. Jurisprudencija, 2006, Nr. 1(79)
45. Rimvydas Norkus. Smulkių turtinių ginčų nagrinėjimo ypatumai: teorija ir praktika. Jurisprudencija, 2006, Nr. 1(79)
46. Vigintas Višinskis. Teismo sprendimo vykdymo vieta. Jurisprudencija, 2006, Nr. 1(79)
47. Vigintas Višinskis. Skolininko turto paieška vykdymo procese. Jurisprudencija, 2006, Nr. 3(81)
48. Goda Ambrasaitė. Apeliacija Lietuvos administraciniame procese: pagrindinės reformos kryptys. Jurisprudencija, 2006, Nr. 4(82)
49. Egidijus Krivka. Išvestinio akcininkų ieškinio institutas Lietuvos teisės sistemoje. Jurisprudencija, 2006, Nr. 4(82)
50. Egidija Stauskienė. Teismo sprendimų įvykdymo atgręžimas. Jurisprudencija, 2006, Nr. 4(82)
51. Natalija Kaminskienė. Alternatyvus ginčų sprendimas. Jurisprudencija, 2006, Nr. 9(87)
52. Stasys Vėlyvis, Vigintas Višinskis, Inga Žalėnienė. Antstolio procesinių veiksmų apskundimas. Jurisprudencija, 2007, Nr. 1(91)
53. Egidija Stauskienė. Teisinė vykdymo proceso prigimtis. Jurisprudencija, 2007, Nr. 1(91)
54. Rimvydė Lukšytė. Prokuroras kaip proceso atnaujinimo subjektas. Jurisprudencija, 2007, Nr. 2(92)
55. Stasys Vėlyvis, Vigintas Višinskis, Inga Žalėnienė. Kuratoriaus dalyvavimas civiliniame procese (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai). Jurisprudencija, 2007, Nr. 3(93)
56. Gitana Abromavičienė. Civilinės bylos teismingumo teismui aktualūs klausimai. Jurisprudencija, 2007, Nr. 3(93)
57. Egidijus Krivka. Grupės ieškinys – veiksminga teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo priemonė. Jurisprudencija, 2007, Nr. 4(94)
58. Egidijus Krivka. Intereso problema civilinio proceso teisėje. Jurisprudencija, 2007, Nr. 5(95)
59. Rytis Jokubauskas. Teisminio precedento privalomumo problema Lietuvos teisinėje sistemoje. Jurisprudencija, 2007, Nr. 5(95)
60. Vilija Mikuckienė. Taikos sutarties sudarymo galimybės bankroto procese. Jurisprudencija, 2007, Nr. 5(95)
61. Ingrida Montvydienė. Asmens turtinės padėties kriterijus suteikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose. Jurisprudencija, 2007, Nr. 5(95)
62. Žilvinas Terebeiza. Laisvas įrodymų vertinimas civiliniame procese: teoriniai ir praktiniai aspektai. Jurisprudencija, 2007, Nr. 5(95)
63. Andrius Urbonas. Teismo sprendimo bankroto byloje pripažinimas kitoje Europos Sąjungos šalyje narėje Jurisprudencija, 2007, Nr. 9(99)
64. Egidijus Krivka. Viešojo intereso problema civilinio proceso teisėje. Jurisprudencija, 2007, Nr. 10(100)
65. Virgilijus Valančius. Kai kurie civilinių teisių gynimo mechanizmo atspindžiai Lietuvos teisėje XXI amžiuje. Jurisprudencija, 2007, Nr. 12(102)
66. Vigintas Višinskis. Ginčai dėl turto realizavimo vykdymo procese aktų pripažinimo negaliojančiais. Jurisprudencija, 2007, Nr. 12(102)
67. Vigintas Višinskis, Dangutė Ambrasienė. Teismo vykdomųjų dokumentų išdavimo tvarka. Jurisprudencija 2008, Nr. 2(104)
68. Egidijus Krivka. Viešojo intereso gynimo civiliniame procese reglamentavimo problemos. Jurisprudencija 2008, Nr. 2(104)
69. Aleksej Demičev, Oksana Isaenkova. Šiuolaikinės civilinės proceso teisės principai Rusijoje. Jurisprudencija 2008, Nr. 2(104)
70. Egidijus Krivka. Grupės ieškinys viešajam interesui ginti Lietuvoje (straipsnis anglų kalba)
71. Vilija Mikuckienė. Bankroto proceso samprata. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
72. Egidija Stauskienė. Teisinių santykių subjektai vykdymo procese. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
73. Vigintas Višinskis. Ne teismo išduodami vykdomieji dokumentai. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
74. Anastasija Čechmariova. Teismo antstoliai Rusijoje: istorija ir dabartis (straipsnis rusų kalba). Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
75. Edgar Isermann. Vokietijos civilinių bylų teisėjo pareiga rūpintis procesu (straipsnis vokiečių kalba). Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
76. Ramūnas Kontrauskas. Tarptautinis civilinis procesas: samprata ir vieta nacionalinės teisės sistemoje. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
77. Elena Kosaitė-Čypienė. Įrodinėjimo Švedijos civiliniame procese bendrieji šaltiniai, bruožai, principai. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
78. Ingrida Montvydienė. Pacta de quota litis, kaip alternatyva valstybės garantuojamai teisinei pagalbai užtikrinti civilinėse bylose. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
79. Žilvinas Terebeiza. Dispozityvumo principo galiojimo ribos ginant viešąjį interesą teisme. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
80. Neringa Venckienė. Civilinės bylos dėl tėvystės (motinystės) nustatymo iškėlimas ir pasirengimas nagrinėti teisme. Jurisprudencija, 2008, Nr. 7(109)
81. Armanas Abramavičius “Teisė į teisminę gynybą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“. Jurisprudencija, 2009. Nr. 3(117)
82. Egidija Stauskienė, Inga Žalėnienė. Atstovavimo instituto taikymo vykdymo procese ypatumai (straipsnis anglų kalba). Jurisprudencija, 2010, Nr. 2(120)
83. Edita Gruodytė, Julija Kiršienė, Paulius Astromskis. Fizinio asmens bankroto problema: teisiniai aspektai. Jurisprudencija, 2010, Nr. 3(121)
84. Laura Gumuliauskienė. Europos vykdomojo rašto procedūros įgyvendinimas – Lietuvos patirtis. Jurisprudencija 2010, Nr. 4(122)
85. Virgilijus Valančius, Aurimas Brazdeikis. Kitoks požiūris į nuostolius dėl piktnaudžiavimo civiliniu procesu. Jurisprudencija, 2011, Nr. 18(4)
86. Laura Gumuliauskienė, Vigintas Višinskis. Antstolio procesinių veiksmų atlikimas elektroniniu būdu: galimybės ir problemos. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19(2)
87. Egidija Stauskienė. Konstitucinės justicijos įtaka Lietuvos civilinio proceso teisei. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19(3)
88. Vytautas Nekrošius. Viešojo intereso gynimas civiliniame procese ir Konstitucinio Teismo doktrina. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19(3)
Tegyvuoja procesas! Civilinis procesas!
Konferencijos “Privatinės teisės tyrimai“ pranešimų vaizdo įrašai
Vasario pradžioje Vilniaus universiteto Teisės fakultetas surengė Privatinės teisės tyrimų konferenciją. Esu stebėjęs ne vieną konferenciją ir šią vertinu kaip itin stiprią ir įdomią. Ši konferencija pasižymi ne tik tuo, kad joje dalyvavo visas Lietuvos privatinės teisės žvaigždynas, bet ir tuo, kad ji tiesiogiai transliuota internetu. Pats ją stebėjau per kompiuterį ir neturiu jokių nusiskundimų – vaizdo ir garso kokybė buvo puiki. Tikiuosi, kad ateityje tokio tipo konferencijos bus transliuojamos internetu, nes bent jau man asmeniškai, toks konferencijos stebėjimas yra žymiai patogesnis, nes nereikia sėdėti dažniausiai perpildytoje salėje, kurioje trūksta deguonies, nepatogiose kėdėse, kur neturi pasidėti alkūnių, aplink tave niekas neplepa ir neblaško dėmesio ir t.t. Jeigu visos teisinės konferencijos būtų transliuojamos internetu, ko gero į nė vieną neičiau sėdėti gyvai.
Užteks pagyrų organizatoriams ir dalyviams, pereinu prie esmės. VU TF šios konferencijos įrašus sukėlė į youtube’ą, tačiau, kažkodėl jų nereklamuoja ir jie yra sulaukę labai mažai click’ų. Mano manymu, juos turi pamatyti žymiai daugiau akių, todėl sudedu pranešimų nuorodas čia:
1 sesija. Privatinės teisės doktrina. V.MIKELĖNAS
1 sesija. Žalos sampratos koncepciniai klausimai. V.MIZARAS
1 sesija. Žalos sampratos koncepciniai klausimai. A.NORKŪNAS
2 sesija. Netesybos, minimalūs ir iš anksto sutarti nuostoliai. E.BARANAUSKAS
2 sesija. Netesybos, minimalūs ir iš anksto sutarti nuostoliai. D.BUBLIENĖ
2 sesija. Sutarties negaliojimo ir aiškinimo koncepciniai klausimai. S.DRAZDAUSKAS
2 sesija. Sutarties negaliojimo ir aiškinimo koncepciniai klausimai. J.KIRŠIENĖ
3 sesija. EMCA projektas ir jo įtaka Lietuvos bendrovių teisei. G.BARTKUS
3 sesija. EMCA projektas ir jo įtaka Lietuvos bendrovių teisei. R.ČIOČYS
3 sesija. Actio Pauliana. S.RUDĖNAITĖ
3 sesija. Daiktinių ir prievolinių teisių atribojimas, reglamentavimas. J.STRIPEIKIENĖ
3 sesija. Daiktinių ir prievolinių teisių atribojimas, reglamentavimas. A.SMALIUKAS
3 sesija. Apibendrinimas, klausimai ir diskusijos
4 sesija. Sutuoktinių prievolių bendrumas. S.AVIŽA
4 sesija. Sutuoktinių prievolių bendrumas. G.SAGATYS
4 sesija. Viešojo pirkimo sutarties keitimas ir pasiūlymų tikslinimas. D.SOLOVEIČIKAS
4 sesija. Viešojo pirkimo sutarties keitimas ir pasiūlymų tikslinimas. K.ŠIMANSKIS
Egidijus Kūris klausia: – Ar mums dar reikia teisės?
Nusprendžiau atnaujinti nuorodų kategoriją. Šį kartą siūlau prof. E. Kūrio skaitytą pranešimą VU TSPMI, kurio perpasakojimų pasitaikė viešojoje erdvėje. Ačiū paviešinusiems vaizdo įrašą.
Lietuvos statistika Europos Žmogaus Teisių Teisme
Naršydamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) tinklalapį, radau prieš porą savaičių parengtą statistiką apie priimtus EŽTT sprendimus prieš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šalis. Ta proga pateikiu įrašą su su Lietuvos statistika nuo prisijungimo prie konvencijos iki 2010 metų.
Pirmiausia pateikiama statistika pagal Konvencijos pažeidimo dalyką:
Palyginimui visų 47 šalių statistika:
Pagal priimtų sprendimų prieš Lietuvą Konvencijos pažeidimų (ne)nustatymą:
Palyginimui visos Konvencijos šalis:
Lietuva pagal priimtas/atmestas peticijas:
Palyginimui visos šalis:
Manau, mano komentarai nereikalingi..
Šaltinis: Europos Žmogaus Teisių Teismas
Leidinys “Konstitucinė jurisprudencija“ arba kur rasti Marbury prieš Madison
Prieš rašydamas šį įrašą pasimečiau, nes nežinojau, kokį pavadinimą jam suteikti. Galvoje konkuravo du: 1) Leidinys “Konstitucinė jurisprudencija“; ir 2) Kur rasti Marbury prieš Madison. Paprasčiausiai juos sujungiau, nors ir gražiai neskamba.
Per pastarąją savaitę paieškos mechanizmai į mano tinklaraštį atvedė nemažai lankytojų, kurie google’ino įvairias žodžių “Marbury“ ir “Madison“ kombinacijas. Iš karto supratau, ką tai reiškia.. Trečiakursiai teisės studentai pradėjo studijuoti lyginamąją konstitucinę teisę :) Savaime suprantama, kad iš paieškos viršuje rado mano įrašą Constitution.org. Tačiau, suprantu, kad ieškant Marbury ir Madison, su tokiais žodžiais kaip “byla“, “sprendimas“, “santrauka“, yra ieškoma teksto lietuvių kalba. Įprasta, kad trečiakursiams (ir ne tik jiems), yra sunkiau su teise užsienio kalba, ypač kai ieškomas šaltinis yra kelių šimtų metų senumo, o net suprantantiems juos apdoroti užima nemažai laiko. Prisipažinsiu, kad šį JAV federalinio aukščiausiojo teismo sprendimą rasti lietuvių, kalba nėra lengva… Tačiau įmanoma :)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas leidžia periodinį žurnalą pavadinimu “Konstitucinė jurisprudencija“. Didžiąją leidinio dalį sudaro tuo metu priimti LRKT sprendimai, tačiau dalis leidinio skiriama mokslinėms publikacijoms, užsienio šalių konstitucinės justicijos sprendimas ir pan. Viena iš leidinio rubrikų vadinasi “Garsiausios konstitucinės justicijos bylos“, o 12 leidinio numeryje galime rasti “Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo byla Marbury prieš Madisoną“ :) Yra patogu, kad pirmuosius 16 leidinio numerių (iš viso yra 21 t.y. po keturis per metus) galima rasti tituliniame LRKT puslapyje paspaudus “leidyba“. Siūlyčiau parsisiųsti visus leidinius galimus leidinius (kol dar galima?), nes tai tikrai puikus šaltinis, kuris nepelnytai likęs pamirštu.
Bus šiokia tokia pagalba studentams. Kitas dalykas, paskatinęs parašyti šį įrašą, yra keistas kai kurių dėstytojų elgesys, kai jie savo studentams skaityti Marbury prieš Madison duoda rusų kalba. Tai – juokinga. Visų pirma, nėra sunku rasti originalą anglų kalba, o antra, dėstytojai turėtų žinoti, kur yra lietuviškas variantas. Ši problema Mykolo Romerio Universitete yra sistemiška ir iš abiejų pusių, nes neretai paskaitoms ir seminarams tinkamai nepasiruošę būna ne tik studentai bet ir dėstytojai. Keisčiausia, kad “slaptuose“ lyginamosios konstitucinės teisės seminarų planuose leidinys “Konstitucinė jurisprudencija“ net nėra pateikiamas kaip mokymosi šaltinis. Aišku, galima pasakyti, kad yra nuoroda į http://www.lrkt.lt, tačiau esu įsitikinęs, jei seminarų planuose prie klausimo apie Marbury prieš Madison būtų pridėta nuoroda, jog sprendimą galima rasti internetu lietuvių kalba leidinyje X, jį perskaičiusių studentų būtų gerokai daugiau. Gal tada dėstytojams nereiktų klausti: “tai kodėl atėjote nepasiruošę?“.
Kai kurie jauni dėstytojai rado dar vieną naujovišką madą, kaip “efektyviai“ vesti seminarus. Paimi, duodi studentams uždavinius su rimta problematika pvz.: CK 6.204 str. taikymas ekonominės krizės sąlygomis. Tada paima ir duoda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo numerį 3K-3-261/2011, o prieš 7 dienas buvusį sprendimą 3K-3-265/2011 paima ir pamiršta… Studentai, būdami studentais, persiskaito viską, kas nurodyta planuose, o sprendimuose esančių išnašų į kitus sprendimus neskaito. Tačiau CK 6.204 str. taikymo problematika ekonominės krizės sąlygomis atsiskleidžia būtent lyginant šiuos sprendimus… Kai kurie dėstytojai blizga savo kompetencija..
Tomo Chochrin tinklaraštis 