Karo metu pasidarė ypač madinga gintis teisinėmis fikcijomis. Durneliai, supraskit, ne čia ne mano verslas, nes ne aš vadovas, akcininkas ir pan. Iš tiesų šios įmonės akcininke yra įmonė X, kurios savininkė yra įmonė Y. Durneliai, mes tikrai neturime nieko bendro su Lukoilu, nes degalinių tinklą valdo austriškas fondas, o Viados savininku yra lietuviškas UAB.

Toks dalykas kaip juridiniai asmenys – teisinė fikcija. Šios fikcijos žmonių sukurtos siekiant įvairų tikslų. Visų pirma, atriboti fizinio asmens teisinę atsakomybę (visokios ribotos atsakomybės JA atmainos). Racionalu leisti žmogui kurti ir rizikuoti, o tam nepavykus apriboti atsakomybę pagal juridinio asmens prievolės tik tam juridiniam asmeniui perduotu turtu. Kaip kitą tikslą galima įvardinti galimybę žmonėms kartu vykdyti bendrą veiklą ir kurti bendrą turto masę.

Tų tikslų yra žymiai daugiau, bet toliau apie tai nesiplėsiu. Kas nebuvo vienas iš tikslų – galimybė vartytis iš gaidžio aiškinant, kad čia ne aš, čia beveidė korporacija, kurios akcijos priklauso mano žmonai, sūnui ir pan. Arba kaip sako mūsų liaudies tradicijos: – ne aš mušu, verba muša. Šiais laikais žmonės nėra tokie kvaili. Žurnalistai ir ne tik jie naudodamiesi viešai prieinamais šaltiniais moka išpainioti šiuos voratinklius. Ir jeigu tu sukūrei UAB, kurio vadovas yra tavo artimas giminaitis, o jos savininku yra įmonė, kurios akcijos yra tavo, tai čia nėra jokia geniali schema, kai niekas nematys tavo sąsajų. Šiais laikais dviejų tarpusavio UABų ir fondelių schemos labai lengvai išnarpliojamos. Todėl jeigu nesukūrei kažko panašaus į Britų Mergelių salų schemas, kurioms perkąsti reikia suvirškinti terabaitus Panamos popierių, geriau su tokia kvaila gynyba nesivargink.

Tokių pasiteisinimų logika, turbūt, paimta iš praeito amžiaus PR vadovėlių, sugalvota nevykusių teisininkų ir viešųjų ryšių specialistų, visiškai neveikia taip lengvai viešai prieinamos informacijos amžiuje.

Žinoma, dažniausiai naudodamas teisinę fikciją gali apsiginti instituciniame teisme nuo teisinės atsakomybės, bet egzistuoja ir viešosios nuomonės teismas, kuriame tokia gynyba nėra labai efektyvi. Neigiami reputaciniai padariniai pralaimėjus viešosios nuomonės teisme gali būti gerokai žiauresni, negu pralaimėjimas instituciniame teisme.