, autorius: Prieš kelias savaites delfyje pasirodė straipsnis, kurio antraštė buvo “Teismai vėl giriasi: mūsų darbą visuomenė vertina teigiamai“. Net nežadu vargintis į jį dėti nuorodą. Nes Nacionalinės teismų administracijos padaryta socialoginė apklausa, anot delfio, negali pagrįsti, jog žmonių pasitikėjimas teismais auga. Kad ir kokias titaniškas pastangas žiniasklaida dėtų, siekdama menkinti pasitikėjimą teismais. Europos Komisijos paskelbtoje Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinėje Lietuvos teismų sistemos rezultatai atrodo gana gerai.
Galima panagrinėti konkrečius rodiklius. Pirmąjį galima pavadinti neigiamu, nes jis parodo, kad lietuviai mėgsta bylinėtis, t.y. Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių pagal iškeltas bylas nuo gyventojų skaičiaus. Tiesa, džiugina, kad nuo 2010 m. šis skaičius ženkliai kritęs:
Toliau pateikiami rodikliai ypač džiuginantys. Pirmasis rodo, bylų nagrinėjimo trukmę ne baudžiamosiose bylose:
Antrasis yra skirtas civilinių ir komercinių bylų nagrinėjimo trukmei:
Atitinkamai penkta ir antra vietos. Šie skaičiai turėtų būti rodomi potencialiems užsienio investuotojams, nurodant, kad jeigu teks bylinėtis, bendroji taisklė yra, kad tai vyksta greitai.
Dar vienas svarbus verslui rodiklis – bankroto procedūros trukmė, t.y. laikas nuo bandroto bylos iškėlimo iki tol, kol bankrutavusios bendrovės turtu tenkinami kreditorių reikalavimai. Čia esame per viduriuką:
Puikūs ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų nagrinėjimo rodikliai:
Galimybė gauti iš teismų informaciją:
Teismų prieinamumas ir galimybė vesti bylas skaitmeninėje erdvėje, vėl tarp lyderių:
Visos informacijos, susijusios su teismais ir bylinėjimosi procesu prieinamumas vartotojams internetu:
Sprendimų prieinamumas internetu:
Pačioje Europos komisijos suvestinėje galima rasti dar daugiau pozitivių rodiklių ir naudingos informacijos. Ją galite panagrinėti patys. Pabaigai noriu išskirti vieną, turintį labai didelę svarbą – teismų sistemos finansavimą:
Taigi, esame prieš paskutinėje vietoje pagal teismų finansavimą ES. Neskiriame 20 Eur nuo gyventojo. Už tai gauname labai gerus rezultatus lyginant su visa ES. Sakyčiau, neblogas rezultatas ir teismams tikrai yra kuo girtis.
Šaltinis:
Tomo Chochrin tinklaraštis 
Paprastai nebūna pigiai ir gerai. Būna arba pigiai, arba gerai. Vertėtų panagrinėti ar būtent to netiesiogiai nerodo duomenys. Sutinku, kad geriau greitas galutinis sprendimas, nei teisingas sprendimas po 10 metų. Tik ar nėra pas mus – tik greitas ir paviršutiniškas (išsamumo ir įsigilinimo į bylą prasme ar teisėjo galimybės/noro skirti bylai laiko) sprendimas, kuris neužtikrina nuoseklumo (apeliacinės/kasacinės instancijos teismų vidinis susitarias nustatyti naikintinų/keistinų sprendimų kvotas?) ir taip paneigia greito, bet galutinio sprendimo, esmę – žinoti teisės turinį ir jį žinant spręsti dėl bylinėjimosi perspektyvų?
“Taigi, esame prieš paskutinėje vietoje pagal teismų finansavimą ES. Neskiriame 20 Eur nuo gyventojo. Už tai gauname labai gerus rezultatus lyginant su visa ES. Sakyčiau, neblogas rezultatas ir teismams tikrai yra kuo girtis.“
Nebūčiau tokia tikra. Mano nuomone, toks modelis, žinant teismų darbuotojų krūvius, asmens teisės į orų darbą prasme, nedžiugina.
Na, CEPEJ duomenis taip pat teikia ta pati Nacionalinė teismų administracija, taigi ES suvestinė, kažiin ar atspindi realiaąsituaciją. KAŽIN, kiek 2ia to objektyvumo ir ar Lietuvos teismai nebūrų piirmūnai, jei pasididižiuotų ir Pasvalio bei kitomis panašiomis situacijomis…