Asociacijos neturėtų būti kuriamos tik tam, kad jos galėtų atstovauti savo narius/klientus civiliniame procese

Kai kurie gudrūs teisininkai CPK rado spragą, kuri leidžia atstovauti savo klientams (fiziniams asmenims) civiliniame procese, net jeigu ir neturi advokato/advokato padėjėjo statuso.

Veikimo schema yra labai paprasta. Paimi, susikuri kokią nors teisinių paslaugų įmonę, prie kurios pavadinimo prikabini “juridinę kontorą“, “teisininkų profesinę bendriją“ ir pan. Skamba gražiai, kaip advokatų kontora. Tada teiki teisines paslaugas. Viskas būna gerai, bet klientui prireikia teisminio atstovavimo. Nesi advokatas, ką daryti? Tada sukuri asociaciją, vėl gražiu pavadinimu, pvz.: „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“. Turėdamas asociaciją, visus savo juridinės kontoros klientus, kuriems reikia atstovauti civiliniame procese, įtrauki asociacios nariais ir belieka pasinaudoti CPK 56 str. 1 d. 6 p.:

“asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai)“

Kodekso rengėjai siekė tikslo palengvinti asociacijoms galimybę ginti savo narius, todėl  sukūrė tokią taisyklę. Dabar ši norma pradėta naudoti visiškai ne šiam tikslui, o siekiant apeiti draudimą atstovauti civiliniame procese teisininkams, kurie nėra advokatai ar advokatų padėjėjai. Šiuo metu tokia veikimo schema tapo vis dažniau naudojama ir apylinkių teismai laiko tai tinkamu atstovavimu. Pagaliau tokia situacija pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį teismą (LAT 2015 m. kovo 17 d. Nr. 3K-3-136-701/2015 nutartis).

LAT’as savo sprendimu, per bylinėjimosi išlaidų institutą, turėtų šiek tiek atbaidyti tokią teisinio atstovavimo praktiką, bet, deja, kelio iki galo neužkirto. Teismas tiesiog nurodė, kad tokiais atvejais, kai asociacijos klientas su asociacija sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį, tai asociacija neturi teisės iš jo reikalauti už tas teisines paslaugas pinigų, todėl bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos:

“Asociacija yra steigiama ir veikia savo narių interesais, jų poreikių tenkinimui, vadovaujantis savanoriškumo, narių savitarpio supratimo bei interesų bendrumo principais. Atsižvelgiant į asociacijos, kaip susivienijimo, esmę, jos steigimo, stojimo į ją ir veikimo tikslus, darytina išvada, kad asociacijos teikiamomis paslaugomis jos nariai paprastai turėtų naudotis nemokamai, nebent tai būtų susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, realiai patirtomis papildomomis išlaidomis. Kai asociacijos įstatuose vienu iš jos veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir atstovavimas jiems teisme, sudarantis prielaidas jai būti savo nario – fizinio asmens – atstovu teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tai ši asociacija, įgyvendindama nurodytą tikslą bei tenkindama tokio savo nario pageidavimą ir poreikius dėl jo interesų atstovavimo bei gynimo teisme, negali iš šio (nario) reikalauti bei gauti užmokesčio už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme ir pan., nes tai prieštarauja jos tikslams, narių savitarpio supratimo, interesų bendrumo, bendriesiems teisės principams. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo – asociacijos narys – apmoka tokio pobūdžio asociacijos jam suteiktas paslaugas, tai dėl to jo patirtos išlaidos nekvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atlygintinos bylą laimėjusiai šaliai, nes jos vertintinos kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus.<…> Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasatorės dėl atliktų mokėjimų asociacijai „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą patirtos išlaidos nekvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atlygintinos bylą laimėjusiai šaliai, nes jos vertintinos kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus; apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atstovavimas asociacijos nariui už pinigus yra nesuderinamas su asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ įstatuose nurodytais tikslais“.

Įdomu, ar nuo šiol tokių asociacijų nariai/klientai žinos, kad tokiais atvejais, kai juos atstovaus su teisinių paslaugų įmonėmis simbiozėje esančios asociacijos, bylinėjimosi išlaidos jiems nebus atlyginamos? Nemanau, kad tai visais atvejais atgrasins nuo tokių atstovų pasirinkimo, ypač jeigu jie siūlys mažesnes teisinių paslaugų kainas, nei advokatai. Todėl šio LAT išaiškinimo nevertinu, kaip pakankamo, siekiant užkirsti kelią tokiai praktikai ateityje.

Kitas argumentas, kuriuo remiantis LAT nurodė, kad ieškovo atstovas negalėjo atstovauti procese, nes nebuvo nei asociacijos valdymo organų nariu, nei darbuotoju:

“Iš nurodyto įgaliojimo matyti, kad jis asociacijos vardu pasirašytas jos vadovės A. G., jame D. G. įvardytas kaip asociacijos steigėjas ir narys, tačiau nėra nurodyta, kad jis (D. G.) yra įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgaliotu asociacijos kolegialių valdymo organų nariu arba asociacijos darbuotoju. Byloje nėra duomenų apie tai, kad D. G. yra asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgaliotų kolegialių valdymo organų narys arba darbuotojas. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais ir bylos duomenimis, konstatuoja, kad D. G., kaip nepatenkantis į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą asmenų ratą, neturi teisės asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ vardu vesti asociacijos nario bylą teisme.“

Tai yra gana silpni argumentai, nes pinktnaudžiavimui kelią užkerta tik šioje konkrečioje byloje. Kiti atstovauti ateis jau būdami įdarbinti asociacijoje arba būdami valdymo organų nariais. Teismui reikėjo pasisakyti per tai, kad buvimo (įstojimo) asociacijoje tikslas negali būti vien tas, kad konkrečiu atveju asociacijos narys būtų atstovaujamas civiliniame procese. Tai neatitinka CPK 56 str. 1 d. 6 p. idėjos.