Teisės į apeliaciją įgyvendinimo per netinkamą atstovą teisiniai padariniai

Nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aptikau tam tikrą kategoriją bylų, kurių anksčiau nebuvau pastebėjęs. Šiose bylose kylanti problema – teisės į apeliaciją įgyvendinimo per netinkamą atstovą teisiniai padariniai. Pasirodo praktikoje neretai pasitaiko kelios situacijos, kai:

1. atskiruosius ar apeliacinius skundus juridinio asmens vardu paduoda juridinio asmens darbuotojas, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo;
2. atskiruosius ar apeliacinius skundus paduoda advokato padėjėjas.

Klaidos dėl netinkamo atstovo įgaliojimo. Jeigu pirmoji klaida atrodytų, kad gali pasitaikyti dažnai, nes juridinius asmenis neretai taupumo sumetimais teismuose atstovauja jų darbuotojai, kurie pasitaiko neturi aukštojo teisinio išsilavinimo, tai situacija, jog paslysta advokatų padėjėjai atrodo mažų mažiausiai keista. Bet tiek jau to. Problema pasireiškia CPK 315 str. 3 ir 5 dalies taikyme. Šios normos teisinis reguliavimas:

“315 straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas

2. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:

2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;

3. Teismo atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu apeliacinio skundo trūkumai yra pašalinti.

5. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.“

Praktikoje susidaro dvi minėtos situacijos, kai netinkamai įforminamas atstovavimas, bet kadangi apeliaciniai (atskirieji) skundai paduodami per pirmosios instancijos teismą, jeigu klaida pastebima paduodant apeliacinį (atskirąjį) skundą t.y. pirmosios instancijos teismo, CPK 315 str. 3 d. leidžia pašalinus trūkumus vėl kreiptis su apeliaciniu skundu. Tačiau, jeigu atstovavimo įforminimo trūkumus paduodant apeliacinį (atskirąjį) skundą pirmosios instancijos teismas “pražiūrėdavo“, tai apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėto straipsnio 5 d. nutraukdavo apeliacinį procesą. Atrodytų, dėl gana žioplos šalies (jos atstovo) klaidos arba pirmos instancijos teismo nepastabumo, užkertama teisė apskųsti teismo sprendimą. Pasirodo tokios situacijos yra gana dažnos, o ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme CPK 315 str. aiškintas ne kartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stora Enso Timber” v. UAB „Baltic Export Lumber”, bylos Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Baltasis pyragas” v. UAB ,,Vilniaus duona”, bylos Nr. 3K-3-149/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. UAB „Dantų technika“, bylos Nr. 3K-3-492/2010). Šiose nutartyse pateiktų teisės aiškinimo taisyklių esmė:

“Pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis išsprendžiami dalyvaujantiems byloje asmenims svarbūs klausimai, darantys įtaką (poveikį) šių asmenų teisėms. Dėl to įstatyme nustatyta, kad CPK nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Atskirieji skundai paduodami bei nagrinėjami taikant taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis), taigi atskirųjų skundų priėmimas ir nagrinėjimas yra bylų proceso apeliacinės instancijos teisme sudėtinė dalis. Atskirojo skundo priėmimą atlieka nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 334 straipsnio 2 dalis, 315 straipsnio 1 dalis), taigi šis teismas įstatymo yra įpareigotas patikrinti paduodamo atskirojo skundo atitiktį įstatymo reikalavimams, o konstatavęs skundo ar jo priedų neatitiktį CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytiems reikalavimams – nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Tačiau pirmosios instancijos teismo teisėjas gali ir nepastebėti atskirojo skundo trūkumų ir jį priimti, o trūkumai gali paaiškėti tik apeliacinės instancijos teisme. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pats priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 338 straipsnis, 316 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatyta, kad jeigu skundo trūkumai yra susiję su CPK 315 straipsnio 2 dalyje įvardytomis aplinkybėmis, tai atskirasis skundas apskritai nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, o jeigu šie trūkumai paaiškėja apeliacinės instancijos teisme, tai apeliacinis procesas nutraukiamas. Prie tokių atvejų priskiriama situacija, kai atskirasis skundas paduodamas asmens, neturinčio teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).“

Toliau apie du minėtus atvejus:

1) Kai apeliacinį skundą paduoda netinkamai įgaliotas juridinio asmens atstovas, kuris per teismo nustatytą terminą nepateikė aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkybę, kad atskirojo skundo padavimą apeliacinės instancijos teismui raštu patvirtino ieškovo generalinis direktorius, teismas vertino kaip nesudarančią pagrindo laikyti, jog atskirąjį skundą pasirašė tinkamas asmuo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš tikrųjų tais atvejais, kai juridiniam asmeniui apeliacinės instancijos teisme atstovauja ne juridinio asmens organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, o įgalioti darbuotojai, tokiems asmenims įstatyme keliamas specifinis reikalavimas – turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 55 straipsnio 2 dalis). Tai paaiškinama tuo, kad apeliacinio proceso esmė ir paskirtis yra patikrinti ne tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, bet ir teisėtumą (lot. revisio prioris instantiae). Tai lemia ir didesnius reikalavimus, įstatymo keliamus atskirojo skundo turiniui, palyginti su reikalavimais ieškinio pareiškimo turiniui, nes ieškinys gali būti grindžiamas vien faktiniais argumentais, o atskirajame skunde turi būti išdėstyti ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas (CPK 338 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi jei juridinio asmens vardu paduodamą skundą pasirašo įgaliotas, bet neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo juridinio asmens darbuotojas, konstatuotina, kad toks darbuotojas negali būti juridinio asmens atstovas teisme. Tačiau ir tokiu atveju atskirojo skundo subjektas išlieka juridinis asmuo, o ne skundą pasirašęs juridinio asmens darbuotojas. Tuo tarpu įstatyme atskirojo skundo nepriėmimas ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui (apeliacinės instancijos teisme – apeliacinio proceso nutraukimas) siejamas su aplinkybe, kad „skundą paduoda <…> asmuo, neturintis teisės jį paduoti“ (CPK 315 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Aptariamu atveju susidaro situacija, kad juridinis asmuo, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, turi teisę paduoti skundą, tačiau juridiniam asmeniui teisme atstovauja netinkamas atstovas – darbuotojas, nors ir įgaliotas, bet neturintis reikiamo išsilavinimo. Atskirasis skundas yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis). Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju atstovo teises ir pareigas turėtų patvirtinti ne tik juridinio asmens darbuotojui išduotas įgaliojimas, bet ir duomenys apie tai, kad darbuotojas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Šios informacijos nepateikus, teismas privalo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą (CPK 338, 316 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas arba apeliacinis procesas nutraukiamas tik tada, kai atskirąjį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti, kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškina, jog atskirojo skundo trūkumas, kad skundą juridinio asmens vardu pasirašė darbuotojas, nors ir įgaliotas, bet negalintis dėl specialaus išsilavinimo trūkumo atstovauti juridiniam asmeniui teisme, atskirojo skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas skundo padavimą patvirtinus pagal įstatymą ar steigimo dokumentus veikiančio juridinio asmens organo ar dalyvio, kurių teismui pateikto atskirojo skundo patvirtinimas reiškia, jog bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnio 1 dalis). Draudimas aptartu būdu pašalinti atskirojo skundo trūkumą prieštarautų ne tik teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis), bet ir trukdytų įgyvendinti teisingumą konkrečioje byloje bei užtikrinti darnią teisinės sistemos raidą.

2) Kai apeliacinį skundą paduoda advokato padėjėjas, mutatis mutandis taikoma pirmuoju atveju pateiktas išaiškinimas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovų apeliacinį skundą pasirašė jų atstovas – advokato padėjėjas, neturintis teisės atstovauti pateikiant šalies  apeliacinį skundą, ir todėl apeliacinį procesą nutraukė CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. konstatavo, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytu pagrindu apeliacinį procesą nutraukti galima tik tada, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju su apeliaciniu skundu į aukštesnės instancijos teismą kreipėsi atsakovai – dalyvaujantys byloje asmenys, t. y. apeliacinio skundo subjektai (CPK 305 straipsnis). Apeliacinio skundo subjektu yra dalyvaujantys byloje asmenys, o ne skundą pasirašęs asmuo. Šios bylos atveju susidarė situacija, kurioje atsakovai, būdami byloje dalyvaujančiais asmenimis, turi teisę paduoti skundą, tačiau jiems atstovauja netinkamas atstovas – advokato padėjėjas, pagal įstatymą neturintis teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškina, kad dėl nustatytos aplinkybės – apeliacinio skundo trūkumo (skundą dalyvaujančių byloje asmenų, esančių apeliacinio skundo subjektais, vardu pasirašė tinkamai neįgaliotas asmuo), apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje ( 2012 m. birželio 12 d. LAT’o nutartis Nr. 3K-3-317/2012).

Labai keista, kai tokias klaidas daro advokatų padėjėjai, tačiau mano bendra išvada būtų, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neleidžia žioplumui būti kliūtimi įgyvendinant apeliacijos teisę. Tai, turbūt, išplaukia ir iš Konstitucinio Teismo doktrinos, kuri reikalauja, kad asmeniui turi būti suteikta teisė ir sudarytos galimybės vieną kartą apskųsti teismo priimtą sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

.