CK 5.63 straipsnio tikslas – nepasiekiamas?

Sistemindamas paskutinę šių metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, užkliuvau už teisės aiškinimo taisyklių, kurios, mano manymu, yra klaidingos. Turiu omenyje išaiškinimus dvejose gruodžio mėnesio nutartyse: 3K-3-553/2011 ir 3K-3-540/2011. Abejose bylose keliamas CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimas. Savo esme išaiškinimai yra geri, nes abejose bylose valstybė bando išsisukti nuo kreditorinių reikalavimų, tačiau dalis išaiškinimų nėra preziciška. CK 5.63 str. nurodo:

“Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka

1. Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

2. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Reikalavimai, susiję su paveldimos įmonės ar ūkio veikla, pereina įpėdiniams ir realizuojami pagal palikėjo sudarytus sandorius, išskyrus tuos atvejus, kai paveldima įmonė, kuriai pradedamas bankroto procesas, ar ūkis yra nemokus.

4. Teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.“

Šiam straipsniui yra svarbi pirmoji normos dalis. Aiškindamas ją LAT’as nurodo:

“CK 5.63 straipsnyje nustatytas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka.  Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų patenkinimo terminas. Taigi, šiuo reglamentavimu siekiama, kad kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad  palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009)“

Abejose nutartyse žodis į žodį pakartojamas cituotas išaiškinimas. Kaip matome, jis atsidaro 2009 metais septyniukės nutartimi – 3K-7-190/2009. Pažiūrėjus, ką joje išaiškino, matome, jog šių metų trijose (trečioji šiame įraše neminima nutartis – 2011 gegužės 17 d. nutartis 3K-3-243/2011). nutartyse yra padarytas copy-paste’as iš minėtos septyniukės nutarties:

“Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo  turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis), įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).“

Dar nesimato problemos? Išsigryninkime šiose nutartyse LAT’o pateiktą teisės aiškinimo taisyklę, ji atrodo taip:

“1. tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus  palikimą priėmusiems įpėdiniams“

Šio išaiškinimo problema yra tame, kad CK 5.63 straipsnyje, nustatyta kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka ir terminai iš paveldėto turto t.y. JAU PRIĖMUS PALIKIMĄ. Tai ir sako taisyklė, kurią pažymėjau 2 numeriu. Po jos LAT’as pateikia aiškinimą, kurį pažymėjau 1 ir kuris sako, kad šios normos tikslas suteiki informaciją įpėdiniui apie kreditorinius reikalavimus, nes ši informacija įpėdiniui padeda apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu tai padaryti. Taigi 1 ir 2 išaiškinimai prieštarauja vienas kitam, nes, norit taikyti 5.63 normos reglamentavimą t.y. kreditorinių reikalavimų tvarką, palikimas jau turi būti priimtas, todėl LAT’o nurodomas tikslas “suteikti informacija, kuri padeda apsispręsti ar apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu“ – praktiškai nepasiekiamas, nes palikimas jau būna priimtas. Taip pat reikia nepamiršti CK 5.60 str. 4 d., kuri nurodo:

“Neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.“

Šioje normoje įtvirtintas draudimas atsisakyti palikimą jį jau priėmus. Tai parodo, kad minėtas LAT’o išaiškinimas prasilenkia ir su šia norma. Todėl šia apimtimi LAT’o iaiškinimas: “palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu“ yra naikintinas arba keistinas.

Tai yra šiek tiek keista, nes taip normos tikslą prieš trejus metus išaiškino septyniukė ir iki dabar ji sėkmingai cituojama, nors yra prieštaringa. Sunku patikėti, kad teisme dar niekas to nepastebėjo..

P.S. iš 5.63 str. 1 d. ir šios normos tikslo išaiškinimo galima daryti išvadą, kad palikimą tik jam atsiradus nėra naudinga priimti. Patariu stengtis  tempti iki 3 mėnesiu suėjimo galo…  Septyniukė nurodė: “Iš CK 5.63 straipsnio formuluotės matyti, kad įstatyme nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios teisės normos negalima aiškinti taip, kad nurodytas terminas būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka.“ Einant link termino galo – didesnė tikimybė sužinoti apie palikėjo turėtas skolas, o ši norma reikalauja kreditorių aktyvumo informuojant, todėl nėra prasmės skubėti priiminėti palikimą.