, autorius: Sugalvojau pabandyti padaryti nesąmonę :) Noriu užduoti klausimą tinklaraščio skaitytojams. Civilinio kodekso 6.305 str. 1 d. nurodo:
“Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).“
Mano KLAUSIMAS: Kada maisto parduotuvėje asmuo, įprastai esantis pirkėju, tampa pardavėju, o parduotuvė, įprastai esanti pardavėja, tampa pirkėju?
Komentaruose norėčiau sulaukti įdomių, kūrybingų, pirkimo-pardavimo sutarties sampratą atitinkančių atsakymų. Įdomiausio atsakymo autoriui atiteks prizas: bandelė ir stiklinė kompoto Mykolo Romerio Universiteto valgykloje..
Tomo Chochrin tinklaraštis 
Gal priduodant alaus butelius? :)
Mindaugai, galvodamas klausimą turėjau omenyje būtent šį atvejį :)
toks įspūdis, kad studijuoji civilinę teisę arba sutarčių teisę ir tau reikia atlikti namų darbą :)
Kada maisto parduotuvėje asmuo, įprastai esantis pirkėju, tampa pardavėju, o parduotuvė, įprastai esanti pardavėja, tampa pirkėju – trumpiausias atsakymas LR CK 6.162 (tai čia mano subjektyvi nuomone, kadangi nei CK, nei CPK ir sutartinės teisės dar nestudijavau)
P.S. Bandelę ir kompotą pasiturėk sau, geriau padėtum su literatūros sąrašo pasirinkimu :/
“Toks įspūdis, kad studijuoji civilinę teisę arba sutarčių teisę ir tau reikia atlikti namų darbą“
Deja, ne :) Tiesiog, galvoju, kaip padaryti, kad komentatoriai būtų aktyvesni :)
Jeigu prašyčiau, kad padėtumėt padaryti namų darbus, paklausčiau apie privatumo doktrinos problemą subrangos teisinių santykių ir civilinės bei deliktinės atsakomybės kontekste.
Oho… tada tau tektų palaukti, kol pati iki magistro atsiridenčiau :) Man pakolkas pakanka EŽT ribojimo doktrinos ir aišku visokių kitokių smulkesnių įdomių klausymų, kurių čia nevardinsiu.
Tai aš klystu su savo atsakymu ar ne?
va va, buteliai :D
Alaus buteliai ne parduodami, o grąžinami už juos atgaunant užstatą.
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=187130
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=218202
Taigi temos klausimas lieka atviras.
Bang, tai pvz. 0,3 Lt užstatas įskaičiuotas į alaus butelio kainą, kai perki?
Jeigu teisingai suprantu, tokia sistema sukurta, kad buteliai būtų daug kartų naudojami..
Pakuotė, kuriai taikoma užstato sistema, nelaikoma preke, už ją imamas užstatas visose prekybos grandyse neįtraukiamas į šiose pakuotėse supakuotų prekių (alaus, alkoholinių, gaiviųjų gėrimų ir kt. prekių) apmokestinamąją vertę ir nuo šio užstato PVM neskaičiuojamas.
Plačiau VMI išaiškinimai http://www.buhalteris.lt/lt/?cid=2803&new_id=2640
Pirma, pirkimas – pardavimas yra konsensualinė sutartis. Taigi užtenka susitarti dėl esminių sutarties sąlygų.
Paprasčiausiai žiūrint, CK 6.162 str. 1 d. prasme oferta iš pardavėjo pusės buvo. Akceptu galima laikyti pirkėjo veiksmą, kai jis paima prekę su tikslu ją turėti savo nuosavybėn. Taigi pats prekės paėmimo faktas jau rodo pirkėjo akceptą į pardavėjo ofertą. Taipogi remiantis CK 4.49 str. 1 d. nuosavybė pereina įgijėjui nuo perdavimo momentos.
Tačiau tokiu atveju du klausimai:
1. Ar pardavėjas gali reikalauti vykdyti prievolę, t.y. sumokėti kainą, kai pirkėjas paima prekę, nes pardavėjas jau laikomas savo prievolę įvykdžiusiu, t.y. perdavusiu prekę?
2. Ar tokiu atveju ir vagis laikomas įgijusiu nuosavybės teisę, nors ir nesumokėjo už prekę?
Turint omeny tai, manau, kad nuosavybės teisė atsiranda nuo sumokėjimo momento, nes tik tada pirkėjas galutinai patvirtina savo akceptą.
Visai tai taikoma atsižvelgiant į parduotuvių specifiką, kad žmonės ten prekes paima, padeda atgal, vėl paima dar nebūdami tikri, ar pirks tą prekę. Ir toks veiksmas nerodo jų apsisprendimo įgyti nuosavybę – akcepto.
Tomai, tai kur nugalėtojas? :)