, autorius: Konstitucinio Teismo teisėja Ramutė Ruškytė šiandien (vakar?) pareiškė atskirąją nuomonę dėl LRKT nutarimo dėl šeimos politikos koncepcijos. Manau, tai yra proga pakomentuoti įstatyme nustatytą terminą. Norėčiau iš karto atkreipti dėmesį, jog nekomentuosiu atskirosios nuomonės turinio. 2008 m. lapkričio 11 d. Seimas priėmė Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – KTĮ) pakeitimus, kuriais įtvirtintas atskirosios nuomonės institutas. Galiojančios KTĮ redakcijos 55 str. 4 d. nurodo:
“Konstitucinio Teismo teisėjas, nesutinkantis su Teismo priimtu aktu, turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo Teismo posėdžių salėje raštu išdėstyti motyvuotą savo atskirąją nuomonę. Teisėjo atskiroji nuomonė pridedama prie bylos ir apie tai pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims ir visuomenės informavimo priemonėms. Susipažinimo su teisėjo atskirąja nuomone tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
Esamos situacijos kontekste pastebėjau, jog atskiroji nuomonė buvo pareikšta šiandien t.y. spalio 4 dieną. Bent jau mane pasiekė tokia informacija. Šią informaciją gavau elektroniniu laišku iš konstitucinio teismo 16:25 val. Taip pat nepastebėjau, kad žiniasklaidos priemonės būtų vakar rašiusios apie atskirąją nuomonę. Suku link to, jog, mano manymu, galėjo būti praleistas trijų darbo dienų terminas atskirajai nuomonei pareikšti. Nepaisant mano spekuliacijų, pačioje atskiroje nuomonėje pateikta data yra 2011 m. spalio 3 d. t.y. pirmadienis, kada terminas nebūtų buvęs praleistas. Neturiu jokios galimybės patikrinti ar vakar buvo paskelbta atskiroji nuomonė, tačiau Konstitucinis Teismas įprastai ją paskelbia savo svetainėje jos priėmimo dieną. Tačiau problema, mano manymų, nėra tame ar buvo pavėluota viena diena ar ne, nes dabar tai jau reikšmės nesudaro.
Problema pasireiškia KTĮ nustatytame reguliavime, kuris leidžia atskirąją nuomonę pateikti per tris dienas po LRKT priimto akto. Viešojoje erdvėje, po minėto nutarimo dėl šeimos koncepcijos, netyla diskusijose, o jose dalyvauja tiek profesionalūs teisės ekspertai, tiek mėgėjai, tiek žurnalistai ir šiaip visokie profanai. Čia net nepriskiriu komentarų po naujienų portalų straipsniais. Taigi, nuo nutarimo ir atskirosios nuomonės pareiškimo, praėjo vos ne savaitė. Visi išsidiskutavo, kas galėjo, ir kaip jiems leido fantazija, išsityčiojo iš Konstitucinio Teismo. Po to, atsiranda atskiroji nuomonė. Ar ji galimai negalėtų būti vertinama, kaip tam tikro spaudimo padarinys? Tebūnie tai retorinis klausimas.. Šiuo įrašu tiesiog norėjau parodyti, jog KTĮ reguliavimas, leidžiantis pateikti atskirąją nuomonę ne vėliau kaip per tris dienas po LRKT akto yra iš esmės ydingas, atveriantis kelią spekuliacijoms ir abejonėms, todėl yra taisytinas. Mano nuomone, atskiroji nuomonė turi būti skelbiama kartu su LRKT aktu, jame pačiame arba atskirai, bet svarbiausia tuo pačiu metu. Taip būtų užkirstas kelias abejonėms.
Pabaigai noriu pateikti artimą pavyzdį, kai anksčiau civilinio proceso kodeksas leisdavo paskelbti sprendimo rezoliucinę dalį, o po tam tikro laiko motyvaciją. Taip buvo galima priimti sprendimą, o tik po to pritempinėti motyvus. Toks teisinis reguliavimas LRKT buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Tomo Chochrin tinklaraštis 
Drįstu Jums prieštarauti. Trijų dienų terminas nėra pažeistas. Savo teiginius argumentuoju šiais motyvais:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Reglamento VIII skyriaus VII skirnyje yra reglamentuota Konstitucinio Teismo teisėjo atskiroji nuomonė (161-165 straipsniai). Sutinkama su jusu teiginiu, kad „turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo Teismo posėdžių salėje raštu išdėstyti motyvuotą savo atskirąją nuomonę.“, nes tai reglamentuota Konstitucinio Teismo įstatymo 55 str. 5 d., kuris, kartu įtvirtinamas ir 161 strapsnyje.
2. 163 straipsnyje suformuluota, kad „ Nustatytu laiku ir tvarka surašytą atskirąją nuomonę teisėjas perduoda Konstitucinio Teismo pirmininkui, o kopijas – teisėjams. Įstatymo numatytu laiku pareikštą teisėjo motyvuotą atskirąją nuomonę Konstitucinio Teismo pirmininkas perduoda Konstitucinio Teismo Bendrajam skyriui.“
3. „Motyvuota Teisėjo atskiroji nuomonė pridedama prie išnagrinėtos bylos ir apie tai Konstitucinio Teismo Bendrasis skyrius raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apie pareikštą teisėjo atskirąją nuomonę taip pat pranešama visuomenės informavimo priemonėms. ( LR Konstitucinio Teismo tas pats Reglamentas, 164 str.).
Išvada: Konstitucinio Teismo teisėja nepažeidė reglamente numatyto termino atskirosios nuomonės pateikimui. Taip kaip ne teisėjos, o Konstitucinio Teismo Bendrojo skyrius pareiga informuoti žiniasklaidą per kitas tris (logiškai išplaukiančias ) dienas, ką skyrius ir atliko.
P.S. Taigi, jeigu jus ieškote spragų, belieka pasidomėti koks terminas ir kokiais įstatymais reglamentuojamas, kuriais remiantis Konstitucinio Teismo pirmininkas atskirąją nuomonę perduoda Konstituciniam Teismui.
Ina Ani,
Priimu, kritiką. Gi, sakiau, kad galimai praleido terminą. Mano šio įrašo tikslas yra visai kitas, kad atskiroji nuomonė neturėtų būti reiškiama praėjus po tam tikro laiko. Ji turi būti kartu su sprendimu. Bet koks papildomo termino nustatymas įstatyme, reglamente ar kur kitur yra ydingas.
Kitas dalykas yra reglamento taisyklės. Klausimas pamąstymui, ar galima reglamente nustatyti tokią tvarką, kurios pagrindu atskiroji nuomonė nepasieks visuomenės dar ilgiau negu per tris dienas?
Tomai viskas gerai, tamstos blogas tuo ir geras, kad galima padiskutuoti, paanalizuoti ;) Reglamente aiškiai nurodytos datos, vadinasi negalima viršyti trijų dienų. Konstitucinio Teismo pirmininko dokumentų perdavimas turi būti reglamentuotas Konstitucinio Teismo įstatyme (bent aš taip manyčiau), tik aš jau patingėjau ieškoti. Tad jau čia sorry :)
Aš sakau išvis, kad praleista viena diena ar ne – tai visiškai nėra esmė. Man nesuprantama, kad nuomonė gali būti vėliau pareikšta negu nutarimas. Man atrodo, taip pažeidžiamas esminis teismo sprendimo priėmimo principas in camera :)
Atskirosios nuomonės praktika (LT Konstitucijos Teisme) nesenas dalykas ( 2008 m. lapkričio 26 d. buvo papildytas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Reglamentas), vadinasi čia yra diskusijos klausymas.
“Konstitucinis Teismas atskirais klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės, priima sprendimus“. Jei sprendimas priimtas kaip galutinis ir neskundžiamas, vadinasi atskira nuomonė, tėra tik teisėjo nuomonės išraiška, kuri pateikta motyvuotai, kodėl ir dėl ko nesutinka. Ji niekaip neįtakoja jau priimto sprendimo, tačiau gali tapti teisėtyrininkų nagrinėjimo objektu/klausymu. Jeigu panagrinėjus Europinių teismų praktiką, galima rasti tokių pačių pvz, esant nesutarimams teisėjas pareiškia savo nuomonę, bet ji neįtakoja jau priimto sprendimo. Jeigu mes kalbėtume apie bendrosios kompetencijos teismus, tada taip, tokia teisėjo išvada būtų naudinga ieškovui, jis ją pasinaudojęs, galėtų kreiptis toliau į aukštesnės kompetencijos teismus ir toliau bylinėtis.
Nesutinku, kad tai tik teisėjo nuomonė. Tai yra kolegijos mažumoje buvusio teisėjo nuomonė, kuri būnant daugumoje virstų galutiniu ir neskundžiamu sprendimu. Tuo ta nuomonė ypatinga ir jos priėmimui turėtų būti taikomi analogiški kriterijai kaip teismo sprendimui. Ji priimto sprendimo neįtakoja teisinių pasekmių prasme. Tačiau ji ir neturi tokio tikslo. Ji visuomenėje skatina diskusiją, kokybiškai funkcionuojantis atskirosios nuomonės institutas galimas tik kultūringoje ir išsivysčiusioje demokratijoje. Mums tai tolima. Iš viešojoje erdvėje matomu komentarų galima susidaryti įspūdį, neva teisėja paneigia LRKT nutarimą. Taip buvo ir su Šileiko atskirąja nuomone dėl Leo.lt. Esant tokiai jautriai reakcijai, atskiroji nuomonė negali vėluoti ir būti skelbiama po savaitės po priimto sprendimo. Jeigu panagrinėsime Europinių teismų praktiką, tai pamatysime, kad ji pareiškiama tuo pačiu metu su sprendimu. Pvz.: EŽTT sprendimuose atskiroji nuomonė būna pateikta pačiame sprendime. Ir ji pasitaiko praktiškai kiekviename sprendime, o ne retai ne po vieną.
Su Tamsta galim ginčytis. Teisėjo nesutikimas išreikštas raštu, tai yra jo nuomonės argumentuotas paaiškinimas, tai jo individualios pozicijos “apgynimas“. Ji negali įtakoti priimamo sprendimo, nes jai pritaria teisėjų dauguma. Atskiroji nuomonė bendrųjų teismų praktikoje, kaip jau esu minėjusi, naudinga ieškovui teismo procese, nes jis ją gali panaudoti savo teisminio proceso dokumentuose (cituoti ir t.t. žodžiu remtis kaip argumentais).
Būtent užsienio teismuose, kai teisėjai balsuoja atskirąsias nuomones rašo mažuma (kurios balsai skiriasi nuo daugumos), tačiau ta nuomonė neįtakoją priimamų sprendimų. Atskirosios nuomonės teikimas naudingas ieškovui bendrosios kompetencijos teismuose, o Konstituciniuose teismuose – teisės teoretikams ir visuomenei.
Galiu atsakyti ir į tamstos klausymą, kodėl atskiroji nuomonė pateikiama ne sprendimo metu. Pirmiausia tai yra neįmanoma, nes tokia sistema priešintų teisėjus ir bylos/klausymo išsprendimas užsitęstų dėl išsiskyrusių nuomonių. Teisėju pareiga ne kariauti tarpusavyje dėl nuomonių nesutapimo, bet atrasti ir priimti bendrą vienodą sprendimą.
Atskirosios nuomonės gali pasitarnauti teorijose ir naujai formuluojamoje doktrinoje.
P. S. Mano siekis ne “špaguotis“ su tamsta dėl nuomonių išsiskyrimo, bet atrasti bendrą tiesą :)
Aš šią diskusiją baigiu, nes ji tapo visiškai beprasme :) Paskutiniai mano atsikirtimai:
Praktika, kad sprendimas ir atskiroji nuomonė pateikiami tuo pačiu metu yra daugomoje normalių teisinių valstybių. Tokia pati ir EŽTT praktika, todėl argumentas, jog tai neįmanoma yra keistas.
Teisėjų priešinimo argumentas yra niekinis, nes tada toks dalykas kaip “kolegija“ tampa beprasmis. Tai patvirtina ir beveik niekada vienbalsiai nepriimami sprendimai. Skirtumas tik, kad pvz.: EŽTT pateikia teisėjų balsų pasiskirstymą, o Lietuvoje nei LAT’as, nei LRKT nepateikia. Taip “saugoma “bendro vienodo sprendimo“ iliuzija.
Atskirajai nuomonei priimti įstatymas nustato 3 dienų terminą, kuris, mano manymu, yra labai trumpas, kad jį vertinant per prizmę, jog laukiant atskirosios nuomonės sprendimo paskelbimas užsitęs – juokinga. Niekas nenukentėtų, jei LRKT priimtą sprendimą, palaukdami nesutinkančių kolegų, paskelbtų trimis dienomis vėliau.
Čia daugiau nieko nelieka, kaip špaguotis, nes nes aš nežadu keisti savo pozicijos šiuo klausimu. Tai tėra tik mano nuomonė ir “bendros tiesos“ nerasime. Tiesiog lieka įvertinti argumentus už ir prieš :)
Apie tą patį rašo ir Tadas Žukas žurnalo “IQ“ šių metų lapkričio numeryje
Tiesa, internete šio straipsnio neradau
Laurynai, ačiū :) Šiandien nusipirkau IQ lapkričio – komentaras kaip mano 1:1 :)