, autorius: LR CK 6.95 straipsnis nurodo:
“Neleistinumas perduoti reikalavimo teisę
Kreditorius neturi teisės kitam asmeniui perduoti banko garantija užtikrintos reikalavimo teisės, jeigu šioje garantijoje nenumatyta ko kita.“
Kadangi banko garantija yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būtų – savarankiška subsidiarioji prievolė. Tokia bendroji taisyklė, kai prievolės užtikrinimas apriboja galimybę perleisti užtikrinamą (pagrindinę-nepriklausomą) prievolę – nepagrįsta. Tokiu būdu pernelyg suvaržomos kreditoriaus teisės, todėl norma keistina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nėra pateikęs išaiškinimų dėl tokio ribojimo prasmės. Gal kas turite racionalių tokio reglamentavimo paaiškinimą?
Tomo Chochrin tinklaraštis 
crab people definitely.
Banko garantija prilygintina garantijai pagal pirmąjį pareikalavimą, tad kreditorius solidumo, rimtumo ir t.t. aspektu garanto davėjui yra net svarbesnis nei skolininkas.
Egriseus, o realiai koks skirtumas, kad cesija apribota?
Jei garanto davėjas banko garantijoje neišreiškė sutikimo cesijai, vadinasi jam aktualus konkretus kreditorius, t.y. tikimasi, kad nebus pareikštas nepagrįstas reikalavimas. Ir nematau tame jokios problemos, juolab paprastoje garantijoje taip pat galima įrašyti sąlygą, draudžiančią perduoti reikalavimo teisę, ir jau kreditoriaus reikalas ar priimti tokio pobūdžio prievolės užtikrinimą.