, autorius: Profesorius vaizdingai iliustruoja, CK 4.1 str. nurodytus, daikto, kaip civilinių teisių objekto, požymius:
Pavyzdžiui, grybai, kurie natūraliai auga miške, nėra civilinių teisių objektas. Tačiau, kai žmogus juos surenka laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų, tai reiškia, kad jis juos pasisavina, ir nuo to momento tie grybai, kuriuos žmogus surinko, tampa civilinių teisių objektu – daiktu. Jeigu grybautojas tuos grybus parduos įmonei, kuri gamina maisto gaminius, tai iš grybų bus pagaminamas naujos rūšies daiktas, pavyzdžiui, konservuotos grybų salotos.
Šaltinis: “Daiktinė teisė“ Vytautas Pakalniškis ir kiti. MRU 2010.
Tomo Chochrin tinklaraštis 
Grybas nebuvo daiktas, kol zmogus jo nesurinko? Tai kas jis tuo metu, teisiskai ziurint, buvo? Arba cia noreta pasakyt, kad jis nebuvo to konkretaus zmogaus nuosavybe, arba as nepagavau sios citatos kampo.
Tam paboldinau raktinius žodžius.
4.1 straipsnis. Daiktų sąvoka
Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.
Kol jis nesurinktas, jis tiesiog fizinis materialus objektas, tačiau nėra daiktas kaip civilinės teisės objektas. Jis tampa daiktu jį pasisavinus iš gamtos.
Visiškai sutinku su profesorium..Kur čia problema?
Trakimai,
Aš irgi sutinku su profesoriumi. Jokios problemos nėra. Ši citata įdėta, nes ji man patiko.
Šiame tinklaraštyje, nededamos citatos, kuriomis siekiama pasilazdavoti. Formatas ne toks.
taip kaip ten su tuo obuoliu? Jei persona X turi obelį savo sode, tačiau koks sunokęs obuolys nukrenta už tvoros į personos Y sodą. Kam priklauso tas nukritęs obuolys?
4.42 straipsnis. Teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius
1. Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo.
2. Tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą.
3. Visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų šakų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, šakų ir šaknų, esančių jo žemės sklype.
Per advokatūros egzaminą užduoda geresnį klausimą. Skrenda varna, kažkas jai atsitinka, ji miršta, nukrenta ant dviejų asmenų sklypų ribos. Kam priklauso varna?
Klasikinis pavyzdis, kuris pateikiamas Luizianos civilinės teisės vadovėlyje. Tiesa, paprastai vietoj grybų būna medžiai.
Ar reikėtų iš šio pavyzdžio suprasti, kad Lietuvos teisės korifėjams įprastai yra sudėtinga suformuluoti aiškius paaiškinimus?
Nereikėtų suprasti, kad sunku suformuoti aiškius paaiškinimus. Nes jeigu būtumėt skaitęs šaltinį, pamatytumėt, kad paaiškinimai yra pateikti, o tada ši citata pateikta kaip pavyzdys.
Gili ir labai paprasta mintis.Grybas yra niekieno,kol neatliktas žmogaus DARBAS jam surasti,nupjauti ir atnešti parduoti.Varna,nukritusi iš dangaus nepriklauso niekam,o štai višta,kuri buvo išauginta ar nupirkta -priklauso konkrečiam žmogeliui su iš to išplaukiančiom pasekmėm.Vaismedžiai,kurių šakos veržiasi pas kaimyną ,yra sodinti kažkokio piliečio,bet neprižiūrėti,todėl ,neįvykdžius turto priežiūros,tas turtas gali būti panaudotas kaimyno naudai-obuolius jis gali susirinkti.:)
WU, dekui uz komentara, bet tai kas tada yra nepasisavintas is gamtos grybas? Ar nori pasakyt, kad pagal musu CK nera tokio dalyko kaip niekam nepriklausantys, ty nepasisavinti, daiktai? CK 4.1 interpretacija yra vienas idomiausiu klausimu musu civilistikoj.
Nepasisavintus grybus galima vadinti daiktais (materialus fizinis objektas), tačiau ne 4.1 str. prasme. Šio straipsnio prasme kalbama apie daiktus, kurie yra civilinės apyvartos objektai.
“Azoto“ gamykloj yra galingi siurbliai,kurie siurbia orą.Kam priklauso oras,kuriuo kviepuojame?Valstybei?O kaip ji tuomet ji reglamentuoja jo naudojimą žmonių kvėpavimui?Taičiau susiurbtas oras,kuriam siurbti ir slėgti panaudotas DARBAS -jau yra “Azoto“ dispozicijoj su iš to išplaukiančiom pasekmėm-tai jau “daiktas“.:)
Tai sakai, kad CK 4.1 ivede dvi daiktu rusis: 1) daiktai-ne civ. apyvartos objektai ir 2) daiktai-civ. apyvartos objektai: gal turi paaiskinima, kodel tai padaryta? Is principo tam straipsny ir kitas dalykas idomus: “materialaus pasaulio dalykai“ – negi nematerialaus pasaulio dalykai (res incorporales) pas mus negali but laikomi daiktais-civ. apyvartos objektais?
Nematerialus “daiktas“ puikiausiai gali būti intelektine nuosavybe:)Ar ne?:)Raidės abėcėlėje priklauso visiems,tačiau iš jų sukonstruota knyga-jau daiktas:)
Dar įdomiau-štai tuščias popieriaus lapas tarsi yra “daiktas“,tačiau jis “daiktas“ tol,kol vyksta kažkokie santykiai dėl paties popieriaus(lapo).Kai ant popieriaus lapo jau yra brėžinys(intelektinė nuosavybė) ir aiškinami santykiai dėl brėžinio-intelektinės nuosavybės,sukurtos DARBO būdu-popierius tampa tik “materialiu objektu“,o “daiktu“ tampa DARBO pastangomis sukurta intelektinė nuosavybė-brėžinys.Medis yra “materialus objektas“.Nupjautas medis -jau yra “daiktas“.:)Grybas miške yra objektas,nes vienas grybautojas miške nieko neranda ir grįžta tuščiomis,o kitas-pilnais krepšiais.Šiuo atveju ne grybas turi kažkokią reikšmę,bet-grybautopjas-jo atliktas fizinis ir kitoks(patirtis,gebėjimai,nuovokumas ir pan.) DARBAS renkant grybus.
Užviršuojant.CK reguliuoja santykius ne tarp “grybų“,o tarp žmonių.Todėl grybas “daiktu “ tampa tik tuomet,kai prie jo “prisiliečia“ žmogus.:)
Tadai, neįvedė dvi daiktų rūšis. CT yra vienintelė daiktų rūšis 4.1 str prasme t.y. tie fiziniai objektai, kurie gali cirkuliuoti civilinėje apyvartoje, nes atitinka keliamus CK reikalavimus. Kas neatitinka (grybas augantis miške) civilinės teisės nedomina. Res incorporales pas mus yra civilinės apyvartos objektai:
1.112 straipsnis. Turtinės teisės
1. Civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų.
1.97 straipsnis. Civilinių teisių objektų rūšys
1. Civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.
Trakimai, daiktinės teisės prasme CK reguliuoja santykius ne tik tarp žmonių, bet ir tarp grybų ir žmonių.
Taip.Be jokios abejonės.
Miske augantis grybas civilines teises nedomina? As kaip tik manau, kad tai vienas idomiausiu civilines teises klausimu. Mano supratimu, akivaizdu, kad CK ivede bent dvi daiktu rusis, gal ir daugiau, bet cia jau kita tema.
Briedis yra valstybės nuosavybės objektas; teisėtai sumedžiotas briedis tampa medžiotojo nuosavybe. Kodėl su grybu kitaip? :) O saugotinos rūšies grybas? O privačiame miške augantis grybas? Pavyzdžiui, miško savininkas perleidžia menkos vertės mišką kitam asmeniui už didelę kainą vien dėl to, jog miške auga didelės vertės grybai, o paaiškėjus, kad grybai yra kitos rūšies, sutartis tuo pagrindu nutraukiama – ar jie nėra civilinės teisės objektas?
Pavyzdžiui sutartis: A parduoda jam nuosavybės teise priklausančiame miške augančius grybus p. B. Pirkėjas, atėjęs grybų, randa juos C pintinėse. Įdomu, kokia pirkėjo B teisė būtų ginama?
“Pavyzdžiui, miško savininkas perleidžia menkos vertės mišką kitam asmeniui už didelę kainą vien dėl to, jog miške auga didelės vertės grybai, o paaiškėjus, kad grybai yra kitos rūšies,“—žėk.Tu jau kalbi apie VERTĘ,o ji atsiranda TIK TADA,kai atsiranda SANTYKIAI tarp žmonių-kad žinoti vertę,jau anksčiau reikėjo tuos grybus ar medžius darbo būdu nupjauti,apdoroti kitaip ir parduoti.:)Ten,kur žmogus dar neturėjo SANTYKIO ,vertės tiesiog nėra.:)Milijonus metų smėlis gulėjo po kojom,tačiau tik visai neseniai iš jo imtas gaminti procesorius.Smėlio vertė pakilo ne dėl to,kad jis tapo vertingesnis,bet dėl to,kad žmogus iš jo pagamino procesorių.Žemėje materialios medžiagos nei daugėja ,nei mažėja-keičiasi žmogaus santykis su siliciu,deguonimi,grybais ir pan.Galiu pasakyti,kad Sibiro taigoje auga koks nors stebuklingas ir labai brangus grybas,tačiau kol jo neradau (jo nepaliečiau ir neatsirado santykis su juom) tol CK negali ir reguliuoti santykių su tuom grybu.Aisku yra reguliuojamas gamtos turtų panaudojimas.Bet akcentas čia yra žodyje “PANAUDOJIMAS“,nes NAUDOJANT tuoj pat atsiranda santykis su naudotoju-žmogum.:)
Egriseus, negražu kurti aplinkybes savo pozicijai pagrįsti :D
Čia toks įprotis, bet kuriame teiginyje ieškoti silpnų vietų, net jei teiginiui ir pritari :)
Be to, neteigiau, o sudėjau klaustukus :)
Aš leisiu kuriam nors kitam diskusijos dalyviui uždaryti klaustukus :D
Tie mano klausimai daugiau sau pačiam iškilo ir surašyti ekspromtu, perskaičius Tado komentarus. Kai pagalvoji, tai, mano galva, viskas gan paprasta: natūralus vaisius, pavyzdžiui, grybai, negali būti laikomas daiktu iki jo nuėmimo (nupjovimo), nes iki tol šis vaisius atskirai nuo žemės (pagrindinio daikto) teisiškai neegzistuoja ir todėl laikomas sudėtine paties daikto dalimi (CK 4.13 str., 4.16 str.). Todėl, manding, civilinėje apyvartoje yra ne grybai, o teisė į vaisius.
Egriseus vėl išsisukinėja.:)Štai ką jis bando prastumti:“vaisius atskirai nuo žemės (pagrindinio daikto“—kas yra visiškai neteisinga.Žmogaus santykis su grybu atsiranda,kai žmogus jį pjauna.:)Žmogus atlieka darbą,kuris tik ir bus įvertintas,grybą parduodant.Nenupjautų ir nerastų grybų -pilni miškai.Pabandykite juos parduoti:)Grybas vertę į gauna tik tuomet,kai kažkas jį randa,o tam specialiai atlieka darbą-vyksta į mišką,miške strateguoja,ieško grybų augimo vietų ,o radęs juos-pjauna ir deda į krepšį.Todėl CK apyvartoje yra ne teisė įkažkokius vaisius,o teisė į savo atliktą darbą.Nerastas,nenupjautas ir neparduotas grybas teisiniu poziuriu neegzistuoja.
Labas Wu,
Čia tau gal bus įdomu paskaityti.