Kadangi netingiu skaityti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, pamaniau, kad būtų visai naudinga padaryti trumpas jų apžvalgas. Pasistengsiu išryškinti pagrindinius vieno ar kito sprendimo akcentus bei trumpai atskleisti problemą. Pirmasis nutarimas, kurio imsiuosi 2010-03-22 Dėl notariato įstatymo 23 str. 3 dalies atitikties Konstitucijai.
Problema. Pareiškėjas ginčija galimybę pratęsti notaro įgaliojimus pagal dabar galiojančio LR notariato įstatymo (toliau – “Įstatymo“) 23 str. 3 dalį, kurioje teigiama, kad:
- Notaro įgaliojimai gali būti pratęsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Notarų rūmų teikimu, iki notarui sukaks 70 metų.
Pareiškėjo teigimu, Įstatyme nėra numatyta jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti, ar pratęsti notaro įgaliojimus. Toks teisinis reguliavimas, pareiškėjo nuomone, vertintinas kaip galintis skatinti notarą savo veikloje pažeisti notarų nepriklausomumo principą. Taip valstybės institucijai – Teisingumo ministerijai – sudaromos prielaidos daryti įtaką notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, darbui pratęsiant jo įgaliojimus ar nepratęsiant.
Konstitucinis Teismas iš esmės pritarė šiems pareiškėjo teiginiams. Pagrindiniai argumentai buvo, kad Įstatyme yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog visų notarų įgaliojimai pasibaigia jiems sulaukus 65 metų. Todėl įgaliojimu pratęsimo galimybė vertintina kaip išimtis. Toks teisinis reguliavimas, kai dalis notarų, sulaukę 65 metų, atleidžiami iš pareigų, o dalies įgaliojimai pratęsiami iki 70 metų, sudaro galimybę tos pačios grupės asmenis traktuoti nevienodai. Diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; teisinių santykių subjektai turi žinoti, ko iš jų reikalaują teisė; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui, valstybės institucijoms ar pareigūnams ir kt.
Pažymėtina, kad konstituciniais teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principais turi būti grindžiamas ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo teisinis reguliavimas. Asmuo, pasirinkdamas notaro profesiją, įgyvendina ir Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą.
Minėta, kad nei Notariato įstatymo 23 straipsnyje (2003 m. sausio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), nei kituose šio įstatymo straipsniuose nėra numatyta pagrindų (kriterijų), dėl kurių notaro įgaliojimai gali būti pratęsiami. Toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad notaro įgaliojimų trukmę lemia ne įstatymo nustatytas visiems vienodai taikomas įgaliojimų pasibaigimo pagrindas, o teisingumo ministro teisė savo nuožiūra Notarų rūmų teikimu spręsti dėl notaro įgaliojimų pratęsimo ar nepratęsimo.
Taigi, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad:
- Ginčijamas Įstatymo įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisingumo ministrui suteikiama teisė savo nuožiūra pratęsti notaro įgaliojimus ar jų nepratęsti ir sudaromos prielaidos nevienodai traktuoti notarus, kurių įgaliojimai pasibaigia jiems sulaukus 65 metų, vienodas aplinkybes vertinti skirtingai arba iš esmės skirtingas aplinkybes vertinti vienodai, vertintinas kaip neatitinkantis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo imperatyvų, be to, jis nukrypsta ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.
Kaip aš supratau, KT išaiškino bendrąją taisyklę, kad notaro kadencija suėjus 65 metams pasibaigia, tačiau realus teisinis reguliavimas sukuria tokią situaciją, kai bendroji taisyklė – notaras eina prasitesinėti kadencijos ir tik išimtiniais atvejais ji nepratęsiama. Ar kaip? :)
Aha, bendroji taisyklė 65 metai. Problema su 70 metų, kad tai nebe išimtis ir įstatyme nėra suformuluotų kriterijų, kada ją galima taikyti. Kiek tai virtę ne išimtimi, būtų galima patikrinti statistiškai t.y. pažiūrėti kiek notarų turi +65 metus, bet iš viso berods 306 notarai, todėl nenoriu užsiimti. Dar su 102 antstoliais susitvarkyčiau :)
Šiaip artimiausiomis dienomis teiksiu teisingumo ministerijai pasiūlymą, kaip taisyti. Surašysiu motyvaciją, kaip šią problemą reikia spręsti tiek notariato, tiek antstolių įstatyme. Tiesiog išbraukti tuos punktus, nes jie netikslingi ir nėra objektyviai pateisinamų situacijų, kada notaro ar antstolio įgaliojimus reikėtų pratęsti.
Gerai kad užsiimi teisiniu sistemos švarinimu. Man apžvalga patiko, beje būtų įdomu pasiskaitinėti kai kuriuos “klasikinius“ nutarimus, pvz. dėl Pakso apkaltos, pensijų, Leo.lt, ar mirties bausmės. Nors manau, juos nors kiek “patraukliau“ pristatyti – ne ką mažesnis triūsas nei juos tiesiog parašyti. O kas yra “patrauklu“ – šitas apie Notariato įstatymą yra patrauklus ir suprantamas netgi man ;)
Ateityje tikrai apžvelgsiu grandus. Tik va dėl tokių kaip pensijos, ar mokesčiai nežinau, nes tai ne mano stritis, todėl galiu komentuodamas ar kritikuodamas nugrybauti į šoną :)
kreivaranki, jei domina koncentruota, argumentuota ir pan. nuomonė apie KT nutarimus, užmesk akį į Šeileikio atskirąsias nuomones – jis atskirąją neretai turi :)
Yra ir dėl Leo.
Wu, rašai: “nėra objektyviai pateisinamų situacijų, kada notaro ar antstolio įgaliojimus reikėtų pratęsti“. Nesu per daug įsigilinęs į notariato specifiką, bet kyla klausimas – o kaip elgtis, pavyzdžiui, su pradėta paveldėjimo byla, kuri gali trukti dėl kelių eilių įpėdinių laukimo? Arba nedideliame miestelyje, kur yra vienas notaras, o konkursas dėl naujojo neįvykęs?
Dėl antstolių, tai jau precedentas yra – kai nemaža dalis dėl išsilavinimo trūkumo turėjo perduoti bylas kitiems ants.
egriseus,
Manau, kad nevykdomi konkursai yra teisingumo ministerijos problema. Nemanau, kad yra sunku surengti konkursą, žinant, kad vienas iš antstolių ar notarų jau tuoj perkops 65. Šiaip šios specialybės tikrai prestižinės ir labai protekciuonizuotos, todėl nemanau, kad būtų kada toks dalykas, jog neatsirastų norinčių, kad ir kokiam miestelyje notaru. Ypač nemanau, kad būtų koks antstolis, kuris nenorėtų vykdyti kažkokio teismo sprendimų. Dėl šitos situacijos kaip analogiją galiu pateikti, teisėjus ir prokurorus, nežinau ar labai vykusi, bet nesu girdėjęs, kad prie teisėjo ar prokuroro posto, kur nors nebūtų eilės :)
O dėl tos situacijos su išsilavinimu, tai sutinku, tada buvo išimtinė situacija, bet, mano nuomone, normalioje teisinėje valstybėje to neturėtų būti.
egriseus, tu neįsivaizduoji, kaip E. Kūris užpyko, kai paklausiau, ką jis galvoja apie Šileiko atskirąją nuomonę Leo klausimu :)))
O tai kas jį taip sunervavo?
Šiaip negražu kalbėti apie tai. Bet jis tą dieną buvo gerokai išprovokuotas. Bet lėkė maždaug tokios frazės “ta atskiroji nuomonė visiškai teisiškai nepagrįsta“, “Šileikis teikia ją po kelių dienų, kai nutarimas paskelbtas, taip neturi būti, atskiroji nuomone turi būti skelbiama tuo pačiu metu“ ir t.t.
Nenuostabu, kad Kūris užsiuto, nesgi Šileikis yra kelis kartus įgėlęs Kūriui: (1) Justicijoje nagrinėjo KT kerštavimą LAT dėl Pakso; (2) gan rezervuotas Šileikio požiūris ir siūlymai dėl pilietybės; (3) regis, ir dėl savivaldos yra susikirtę. Tai čia viešoje erdvėje, ir galima įsivaizduoti dviejų ambicingų ir neprastų intelektų kovą užkulisiuose :)
Kaip bus toliau – įdomu. Pats Kūris, regis (1998-9) Politologijoje, yra išsišaipęs iš Jerašiūno, o nūnai – artimi.
Apgailestavau kai Šileikį skyrė į KT, nes jo straipsniai, pasisakymai ir argumentai buvo fantastiški, bet kuomet atsirado atskirosios nuomonės institutas, tai kompensuoja :)
Turiu pripažinti, kad yra klausimų kuriais jie sutaria. Šileikis buvo apgynęs Kūrį toje pačioje Justitijoje dėl Konstitucijos dvasios :)
Šiaip labai norėčiau, kad kai bus skiriami 3 nauji teisėjai ir baigsis Lapinsko kadencija, kad Šileikis būtų išrinktas pirmininku.
Aš esu permetęs akimis tą Šileikio tekstą dėl Konstitucijos dvasios. Nelabai jis man nuėjo :)